captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vašingtonas: Iranui 400 mln. dolerių sumokėjusios JAV siekė įgyti „svertų“

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pripažino, kad laukė, kol Iranas paleis kalinamus amerikiečius, o tuomet apmokėjo seną 400 mln. dolerių skolą šiai šaliai, nors dar kartą pabrėžė, kad šie pinigai nebuvo išpirka.
J. Kirby. Scanpix/AFP nuotr.
J. Kirby. Scanpix/AFP nuotr.

„Nerimavome, kad Iranas gali atsižadėti kalinių paleidimo ... todėl, be abejo, siekėme užsitikrinti didžiausius svertus, kol bus paleisti Amerikos piliečiai“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Johnas Kirby.

„Tai buvo pagrindinis mūsų prioritetas“, – pridūrė jis.

Sausį penki kalinti amerikiečiai buvo paleisti, kai Vašingtonas suteikė malonę septyniems iraniečiams, taip pat atšaukė dar 14 Irano piliečių arešto orderius.

Kai kaliniai išėjo į laisvę, Jungtinės Valstijos padėjo nuskraidinti į Iraną 400 mln. dolerių vertės grynųjų pinigų siuntą – Šveicarijos frankais ir eurais.

JAV vyriausybė teigia, kad tokiu būdu buvo apmokėta sena skola, susijusi su Irano sudaryta karinės įrangos pirkimo sutartimi.

Pinigai buvo pristatyti sausio 17-ąją, kitą dieną po pasaulio galybių istorinės sutarties su Teheranu dėl Irano branduolinės programos įsigaliojimo.

„Per 24 valandų laikotarpį sugebėjome sutvarkyti kelis diplomatinius reikalus – įsigaliojo branduolinė sutartis, įvyko derybos dėl kalinių ir buvo padengta neapmokėta skola pagal Hagos tribunolo (nutartį)“, – aiškino J. Kirby.

„Jau viešai žinoma, kad tuo pačiu laikotarpiu grąžinome Iranui jam priklausančius 400 mln. dolerių pagal susitarimą, (pagrįstą) Hagos nutartimi“, – sakė jis.

Rugpjūčio pradžioje Valstybės departamentas sakė, kad kalinių paleidimas ir pinigų perdavimas buvo visiškai atskiri procesai, nors J. Kirby ketvirtadienį pripažino, kad jie faktiškai susiję.

„Sakau, kad šie įvykiai vyko vienu metu... Būtų kvaila, neprotinga ir neatsakinga, jeigu būtume nesistengę išlaikyti didžiausių svertų“, – pažymėjo atstovas.

Respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas iškart sukritikavo šiuos žingsnius.

„Kalbant apie melą – dabar iš Valstybės departamento pareiškimo žinome, kad prezidentas Barackas Obama melavo apie 400 mln. dolerių grynaisiais pinigais, nuskraidintus į Iraną“, – jis sakė ketvirtadienį per Šiaurės Karolinoje vykusį susitikimą su rinkėjais.

„Jis neigė, kad (pinigai buvo sumokėti) už įkaitus, bet iš tikrųjų buvo būtent taip. Jis sakė, kad mes nemokame išpirkų, bet jis sumokėjo. Jis melavo apie įkaitus – atvirai ir įžūliai“, – pareiškė D. Trumpas.

D. Trumpo varžovė lenktynėse dėl Baltųjų rūmų Hillary Clinton nebedirbo valstybės sekretore, kai įsigaliojo sutartis su Iranu.

Vis dėlto D. Trumpo viešųjų ryšių patarėjas Jasonas Milleris tvirtino, kad „padėjusi sudaryti sutartį, pagal kurią Iranui galiausiai buvo pasiųsta 400 mln. dolerių – ir jie veikiausiai bus panaudoti terorizmui finansuoti – Clinton įrodė nesanti tinkama būti Jungtinių Valstijų prezidente“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...