captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kremlius žlugdo Minsko susitarimą

Artėjant naujam susitikimui „Normandijos formatu“ Maskva pateikė ir naują inscenizaciją savo, kaip aukos, vaidmeniui įtvirtinti bei tolesnėms deryboms blokuoti: neva ukrainiečių organizuotą provokaciją Kryme. Į Minsko susitarimą Vokietijos vadovai dėjo dideles viltis, tikėdamiesi civilizuotu būdu išspręsti konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Todėl dabar ši tema, kurį laiką buvusi nustelbta kitų Vokietijai svarbių krizių ir konfliktų, vėl išsiveržė į dėmesio centrą: paskelbti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėjimų duomenys, politikai žiniasklaidoje svarstė, kaip reikėtų toliau reaguoti į Maskvos veiksmus Ukrainoje.

V. Putinas tariamą ukrainiečių provokaciją pateikė kaip argumentą nesiderėti. Pasak jo, tokiomis sąlygomis nėra prasmės tęsti pokalbius „Normandijos formatu“ rugsėjo mėnesį Pekine vyksiančiame G-20 viršūnių susitikime. Ukrainos valdžia, esą, neieškanti taikaus konflikto sprendimo, netgi priešingai – perėjusi prie „teroro“.

Krymo premjeras Sergejus Aksionovas per Rusijos valstybinę televiziją prabilo drastiška retorika: „sabotuotojus“, pasak jo, reikia „žudyti, o jų kūnus iškabinti pasienyje – kaip atgrasantį pavyzdį kitiems“. Be to, jis yra tikras, kad už šių įvykių slepiasi JAV užsienio reikalų ministerija. „Ukrainos vyriausybei tokiems veiksmams būtų pritrūkę drąsos“, – aiškino Kremliaus statytinis.

Vakarų pusė kaltinimus atrėmė dalykiškai, pasitelkusi faktų argumentus. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovo pavaduotojas Alexanderis Hugas teigė Rusijos pranešimų apie ukrainiečių sabotažo veiksmus Krymo pusiasalyje patvirtinti negalįs.

ESBO stebėtojai: paliaubas kur kas dažniau pažeidinėjo Rusijos remiami separatistai

Telefonu iš Donecko Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ A. Hugas sakė, kad ESBO grupės, slaptai patruliuojančios Ukrainos pietuose tarp Chersono ir Krymo, nieko panašaus neužfiksavo: jos bendrauja tiek su iš Krymo, tiek į Krymą vykstančiais asmenimis, taip pat su pasieniečiais. A. Hugas kritikavo nuolatinius paliaubų pažeidimus Rytų Ukrainoje.

ESBO stebėjimų duomenys nuolatos skelbiami organizacijos tinklaraštyje trimis kalbomis. Šiais duomenimis remdamasis, Vokietijos dienraštis „FAZ“ pastarosiomis dienomis išsamiai informavo apie padėtį Rytų Ukrainoje. Paaiškėjo, kad laikotarpiu tarp balandžio 16 d. ir liepos 31 d. Rusijos remiami separatistai paliaubas pažeidinėjo kur kas dažniau nei Ukrainos kariai.

Sunkiosios artilerijos ir sunkiosios ginkluotės, kaip antai tankečių bei priešlėktuvinės gynybos ginklų, pažeidimų registruota 1100 atvejų iš separatistų pusės ir 340 atvejų iš Ukrainos pusės. Į tą skaičių neįtraukti įrašai iš separatistų pusės stebėjimo kameromis, nes šie jas savo teritorijoje sabotuoja. Separatistų teritorijoje nustatyta daug daugiau Minsko susitarime uždraustų ginklų sistemų.

Be to, separatistai kur kas dažniau nei Ukrainos karinės pajėgos trukdė stebėtojų darbą. „Dažnai tai daroma grasinant ginklais,“ – stebėtojams iškylančius pavojus pabrėžė A. Hugas.

„Vienodai kaltinti abi puses yra didžiulė klaida“

Vis dėlto pirmoji oficiali Vokietijos reakcija buvo, kaip įprasta, pabrėžtinai atsargi: pareikštas susirūpinimas naujausia santykių tarp Rusijos ir Ukrainos eskalacija. Į susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu susiruošęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinemeieris dienraštyje „Welt am Sonntag“ ragino abi puses toliau laikytis Minsko susitarimų. Dėl to, kad konfliktas iki šiol tebėra neišspręstas, kaltinti reikia abiejų pusių bekompromisiškumą. Žalioji europarlamentarė Rebecca Harms kaltės paskirstymą abiem pusėms po lygiai laiko didžiule klaida.

„Ši lygiava yra nepakeliama ir silpnina Kijevo reformuotojų – tų, kurie Minske pasirašė kompromisus, pozicijas Ukrainoje. Jei norime matyti Minsko susitarimų sėkmę, turime atvirai kalbėti apie tai, kad agresorius sėdi Kremliuje, o Ukraina yra užpulta šalis, kad Rusijos remiami separatistai užima naujas teritorijas“, – sakė ji Vokietijos radijui.

Be to, R. Harms kreipėsi į visų ES valstybių vadovus, reikalaudama iš jų liautis klibinus sankcijas Rusijai. „Tik vieningos Europos diplomatija bei sankcijos bus paveikios. Tiesiog gąsdina tai, kaip dažnai Kremliui pavyksta skaidyti Europos Sąjungą.“

Iš Vokietijos krikščionių demokratų pusės pastarosiomis dienomis netgi pasigirdo reikalavimų pagaliau paremti Kijevą žvalgybos technika bei gynybiniais ginklais.

„Kalba čia eina apie teisėtos gynybos užtikrinimą išimtinai neginčijamoje Ukrainos valstybės teritorijoje, siekiant užkirsti kelią tolesniam rusų skverbimuisi, vykdomam pasitelkus rusų ginklus, jų kareivius bei apmokamus separatistus,“ – sakė dienraščiui „FAZ“ krikščionių demokratų Europos politikas, ES parlamento užsienio reikalų komiteto narys Michaelis Gahleris.

Jo partijos kolega, Europos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas taip pat neatmetė galimybės geriau aprūpinti Ukrainą gynybine ginkluote. Tačiau tai darytina tokiu mastu, kad „Rusija negautų panaudoti to kaip preteksto Minsko susitarimui nutraukti“. E. Brokas taip pat pasisakė už sankcijų Rusijai pratęsimą. Turint prieš akis ESBO pateiktus faktus, „sankcijų jokiu būdu negalima palengvinti ar netgi panaikinti“.

„V. Putinui pakanka pademonstruoti, kad Vakarai atsidūrė gynybinėse pozicijose“

„Nežinau, ko siekia Rusijos prezidentas“, – prisipažino Vokietijos įgaliotinis Rusijos klausimais Gernotas Erleris (SPD) dienraščiui „Passauer Neue Presse“. O buvęs Miuncheno taikos konferencijos vadovas bei kanclerio Helmuto Kohlio ilgametis patarėjas Horstas Teltschikas, šiaip jau linkęs įsijausti į Rusijos užimamas pozicijas, šįkart įvertino be užuolankų: prezidentas V. Putinas siekia destabilizuoti Ukrainą ir užsienio politikos „sėkme“ nukreipti dėmesį nuo vidinių šalies problemų.

H. Teltschikas mano, kad V. Putinas dabar jaučiasi plaukiąs ant užsienio politikos sėkmės bangos. Jis mėgaujasi R. T. Erdogano pastangomis įsiteikti, kartu su Sirijos režimu vykdo sėkmingą puolimą, o destabilizuodamas Ukrainą demonstruoja, kad sprendimas aneksuoti Krymą buvęs teisingas.

Be to, negalima pamiršti rugsėjį vyksiančių rinkimų į Rusijos Dūmą. Turint omenyje ekonomines šalies problemas, visa ši, Rusijos požiūriu, sėkmė yra labai naudinga. Pagaliau, diplomato manymu, V. Putinui ypač maga pademonstruoti, kad Vakarai atsidūrė gynybinėse pozicijose.

Bergždžios Vokietijos pastangos: su rusų elitu darosi nebeįmanoma kalbėtis

Minsko susitarimas, vienas iš ambicingų Vokietijos užsienio politikos projektų, kelia vis daugiau abejonių. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris, prieš vykdamas į pirmadienio susitikimą Jekaterinburge su rusų kolega Sergejumi Lavrovu, didelių lūkesčių nepuoselėjo, tačiau grįžti jam teko visiškai tuščiomis rankomis. Jekaterinburge F. W. Steinmeieris kalbėjo, kaip svarbu esą skaityti ir teisingai suprasti vienas kito signalus. Praradus tarpusavio pasitikėjimą, svarbu kalbėtis vieniems su kitais daugiau, o ne mažiau.

Vokiečiai taip pat turi klausti, kokias klaidas jie padarę.

2014 lapkritį Maskvoje F. W. Steinmeieris atvirai kalbėjo apie Rusijos įvykdytą tarptautinės teisės pažeidimą. Dabar jis tik atsargiai klausė: „Ar pripažįstame mūsų pačių prisiimtas taikingo sambūvio taisykles? Ar gerbiame ir saugome kitų valstybių suverenumą? Norėčiau į šį klausimą atsakyti teigiamai. Ir man norėtųsi, kad ir Rusija norėtų atsakyti teigiamai.“

Formuluotės švelnios – nelyginant žali šilkai žaizdoms aprišti. Bet kuo daugiau retorinių tūpsnių, tuo didžiau auga Rusijos įtikėjimas savo įsikalbėta nekaltybe ir visagalybe. Į atsargiai išsakytus svečio klausimus ir neišsakytą kritiką tarp eilučių Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsakė įprastais išvedžiojamais apie Vakarų kaltę dėl „Ukrainos krizės“, nepraleido progos kritikuoti „pasipūtėlišką NATO laikyseną“.

„Šitaip dialogo tikrai nepasieksime, – komentuoja susitikimą Jekaterinburge Vokietijos radijo korespondentė Rusijai Gesine Dornblüth. – Iš rusų pusės šiuo metu nematyti nė menkiausio pasirengimo savikritikai.“ Pastaruoju metu iš Vakarų politikų lūpų dažnai girdėti frazė, kad pasaulio krizių išspręsti be Rusijos yra neįmanoma. „Deja, neįmanoma ir su Rusija, – sausai konstatuoja žurnalistė, – ir ne vien dėl skirtingų interesų, bet paprasčiausiai dėl to, kad su rusų elitu nebeįmanoma susikalbėti.“

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...