captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didelės konflikto eskalacijos Ukrainoje nesitikima, tačiau Vakarai turėtų „dusinti“ Rusiją

Suintensyvėjus konfliktui Ukrainoje, galima tikėtis didesnių lokalių susirėmimų, tačiau ne karo šalies mastu, į kurį įsitrauktų Rusijos reguliarioji kariuomenė. Tokios nuomonės laikosi politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris bei politologas Linas Kojala. Pasak pašnekovų, karinis konfliktas Ukrainoje gali tęstis dešimtmečius. V. Bruverio teigimu, jį numalšinti padėtų didesnis Vakarų spaudimas Rusijai, kurio tikėtis – sunku. 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ukraina paskelbė aukščiausio lygio parengtį savo pajėgose, kai Rusijos federalinė saugumo tarnyba pareiškė sužlugdžiusi „teroristines atakas“, esą planuotas surengti šią savaitę Ukrainos karinės žvalgybos, ir atrėmusi ginkluotus užpuolikus.

Atviro karo grėsmės neįžvelgia

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala LRT RADIJO laidoje „LRT Vasaros studija“ sako, kad  istorijoje rastume nemažai precedentų, kai kariniai konfliktai prasidėdavo nuo panašių diversijų.

„Natūralu, kad esant dabartiniam kontekstui kalbame apie iškilusią grėsmę, jog konfliktas, kuris niekada nebuvo pasibaigęs, gali vėl atsinaujinti. Tačiau manyčiau, kad tikimybė, jog įvyks didelė eskalacija, yra maža.

Manyti, kad Rusijos remiami separatistai arba pati Rusija galėtų ryžtis atkurti „Naujosios Rusijos“ idėją, kurią jau šiek tiek pamiršo, sunku. Tai būtų labai brangi ir sudėtina operacija, kuri nežadėtų jokios sėkmės, nes ukrainiečiai šiuo metu yra gerokai labiau pasiruošę gintis nei konflikto pradžioje, kai buvo pasiektos didžiosios separatistų pergalės“, – teigia L. Kojala.

Pasak dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininko V. Bruverio, vadinamieji „Minsko susitarimai“ priartėjo prie logiškos ir seniai prognozuotos pabaigos.

„Visuomet maniau, kad tai yra tik laikina, nes sąlygos ir jų seka buvo naudingesni Rusijai, buvo sunku tikėtis, kad jos bus išpildytos.

Karas vyksta, karštuosiuose taškuose ugnis atidengta kiaurą parą, ir jis tęsis. Ar tikėtinas koks nors Rusijos antpuolis, operacija? Pilnaverčio karo šalies mastu su Rusijos reguliariosios kariuomenės dalyvavimu nesitikiu, nes Rusijai reikia, kad būtų atšauktos sankcijos ir tai nėra įmanoma, prasidėjus didesniam karui. Bet kažkokie didesni, intensyvesni susirėmimai, nei dabar lokaliniai, gali būti“, – kalba V. Bruveris.

Karas baigsis tik su Rusijos režimo pabaiga

Anot L. Kojalos, išsiskiriantys abiejų šalių interesai neleidžia konfliktui baigtis. Politologo teigimu, ilgalaikį stabilumą užtikrinančio scenarijaus ir konflikto pabaigos – nematyti.

„Pagrindinis Rusijos siekis – turėti karštąjį konflikto židinį, kuris nuolatos pulsuotų ir galėtų pavirsti į didesnę ar mažesnę karinę konfrontaciją, – nesikeičia nuo konflikto pradžios. Tai bus tas trukdis, kuris niekada neleis Ukrainai iki galo įgyvendinti euroatlantinės integracijos“, – kalba L. Kojala.

V. Bruverio teigimu, situacija kažkaip išsispręsti ir stabilizuotis galėtų tik tuo atveju, jei griūtų pati Rusijos diktatūra.

„Kol dabartinis Rusijos režimas bus valdžioje ir kol jis bus tokio tipo autoritarinė valstybė, kokia yra dabar, jos karas Ukrainoje nesibaigs. Rusijos režimo strateginis tikslas yra Ukrainos valstybės sunaikinimas, kurio viena priemonių yra ginkluotas karas. Kol abi pusės sudės ginklus, praeis daugybė metų, galbūt dešimtmečių.

Teisingiausias kelias būtų dar didesnis Vakarų spaudimas, naujos sankcijos Rusijai. Jei Vakarai imtųsi rimto Rusijos režimo „dusinimo“, jis turėtų mažiau manevro laisvės ir galimybių tuose pačiuose Ukrainos rytuose. Tačiau sunkiai tikėtina, kad Vakarai imtųsi tai daryti“, – pažymi V. Bruveris.                                           

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...