captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rugpjūčio šūviai: ar jie pranašauja naują didelį karą Ukrainoje

Praėjo 28 mėnesiai nuo konflikto, kuris kažkada atrodė nesuvokiamas, pradžios ir pusantrų metų nuo tada, kai buvo pasirašytas antrasis susitarimas dėl paliaubų. Buvo tikimasi, kad pastarasis dokumentas karo nuniokotoje Ukrainoje padės užtikrinti ilgalaikę taiką ir paskatins darnų Rytų Ukrainos krašto susiliejimą su likusia Ukrainos dalimi. Iš Rytų Ukrainos – Marjinkos – praneša Laisvosios Europos radijo žurnalistas Christopheris Milleris.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Paliaubų nebepaisoma. Kovos veiksmų tarp Ukrainos vyriausybei pavaldžių pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų intensyvumas pasiekė tokį lygį, kuris paskutinįkart regėtas nebent žvėriškame Donbaso konflikte, kuriame 2014 ir 2015 m. separatistai į savo rankas perėmė Donecko ir Luhansko regionus. Aukų – tiek civilių, tiek kariškių – skaičius nuolat auga.

Kaip praneša Jungtinės Tautos (JT), birželio mėnesį nukentėjusių civilių padaugėjo beveik dvigubai, iki 69, iš jų 12 žuvo. Liepą nukentėjo dar daugiau žmonių: 8 civiliai žuvo, 65 sužeisti.

JT duomenimis, 57 proc. nukentėjusiųjų – minosvaidžių, patrankų, haubicų ir tankų aukos. Minsko paliaubų susitarimu visi šie ginklai buvo uždrausti.

Reuters/Scanpix nuotr.

Pasak Ch. Millerio, akivaizdu, kad abi pusės vėl rengiasi karui: Kijeve – aukščiausioji kovinė parengtis, palei fronto liniją dislokuoti kovai parengti batalionai, sutelktos specialiosios pajėgos. Tuo metu Rusija, kaip pranešama, į aneksuotą Krymą atgabeno didelius kiekius karinės technikos.

„Minsko susitarimų nebepaisoma“, – Laisvosios Europos radijui (RFE/RL) sakė vyriausybinių pajėgų vadas Viačeslavas Vlasenka, dar žinomas „Pelėdos“ slapyvardžiu. Jo vadovaujamo Donbaso savanorių padalinio, kuris atskilo ir buvo prijungtas prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, kariai patvirtino vado žodžius.

Jie ruošiasi, jų pačių nuomone, neišvengiamai pasikartosiančiam plataus masto karui. Panašios nuotaikos, pasak žurnalisto, vyrauja abiejose Donbaso fronto linijos pusėse.

„Padėtis išlieka įtempta, ir konfliktas gali įsižiebti bet kuriuo momentu“, – praėjusią savaitę įspėjo Donecko regiono separatistų lyderis Denisas Pušilinas.

„Mirtinas žaidimas“

Prieš prasidedant karui, Marjinka, kaip ir daugelis palei fronto liniją išsidėsčiusių gyvenviečių, buvo ramus provincijos miestelis. Marjinka įsikūrusi vos 28 kilometrai į vakarus nuo regiono sostinės Donecko, šiuo metu kontroliuojamo separatistų. 58-erių Alina Kosse, kaip ir daugelis kitų šio miestelio gyventojų, čia išaugino savo vaikus, prižiūrėjo daržus ir gyveno kuklų, tačiau ramų gyvenimą.

„Čia visi gyvenome taikiai ir draugiškai“, – sakė moteris, ruošdama barščius ir balandėlius ukrainiečių kariams, pro šalį vykstantiems užimti savo pozicijų.

Pastaruosius dvejus metus Marjinka yra atsidūrusi kryžminėje ugnyje. Pirmieji dideli mūšiai čia įvyko 2014 m. liepą. Kurį laiką miestelis buvo kontroliuojamas separatistų.

Miestelio centras šiuo metu gerokai nuniokotas karo veiksmų.

Reuters/Scanpix nuotr.

Nenori žudyti – nori taikos

Ukrainos pajėgų Donbaso poste karininkas V. Vlasenka atskleidė, kad pastaruoju metu jis – gana liberalus vadas.

„Jei šaudo smulkiais ginklais – šautuvais ar panašiai, mes neatsišaudome, – aiškino jis. – Tačiau jei atakuoja raketomis ar kitais stambiais šaudmenimis, atsakome sava artilerija. Jei matau, kad šaudo į gyvenamuosius namus, kuriuose gyvena civiliai, taip pat įsakau atsišaudyti. O jei nukaunamas arba sužeidžiamas mūsų karys, įsakau šaudyti viskuo, ką turime.“

V. Vlasenka pridūrė, kad kai kuriais atvejais jo kariams leidžiama pradėti šaudyti pirmiems.

„Jei matome, kad jie dislokuoja naują techniką, atidengiame ugnį pirmi. Taip, pavyzdžiui, padarėme vakar, kai jie atsigabeno tanką, kad atgrasytume nuo noro jį panaudoti, – sakė kariškis. – Mes nenorime žudyti tų, kurie stovi kitoje linijos pusėje. Mūsų tikslas – stabilizuoti padėtį Marjinkoje.“

Tačiau pats V. Vlasenka, kaip ir jo vadovaujami kareiviai, teigė, kad dėl nesibaigiančių kasdieninių susišaudymų, žudančių bet kokias viltis, kad karas kada nors baigsis, yra užvaldomas vis didesnio pykčio.

„Parodyk [žurnalistams] mūsų naujausią darbą“, – nurodė vadas skiauterėtajam kareiviui. Pastarasis įjungė liepos 16-osios vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Ukrainos pajėgų artilerija bombarduoja vadinamąsias separatistų pozicijas.

V. Vlasenka pasakojo, kad užmerkęs akis įsivaizduoja visiems 69 tūkst. Ukrainos karių, kurie, kaip nurodo Kijevas, šiuo metu yra dislokuoti rytinėje karo zonoje, duodąs nurodymą veržtis į rytus Donecko ir Luhansko link – ir dar toliau.

„Norėčiau pamatyti Ukrainos karius, žygiuojančius per Raudonąją aikštę“, – visiškai rimtai kalbėjo jis. Tik tuomet, pasak jo, Ukrainoje įsivyrautų taika ir vėl būtų galima gyventi kaip anksčiau – ilsėtis ant sofos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...