captcha

Jūsų klausimas priimtas

„The New York Times“ apie branduolinį nusiginklavimą: B. Obama dar turi laiko

JAV karinių oro pajėgų vadovybė oficialiai pakvietė gynybos rangovus teikti pasiūlymus dėl naujos didelio nuotolio sparnuotosios raketos ir naujos sausumoje dislokuojamos tarpžemyninės balistinės raketos projektų. Šios raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą, kainuos milijardus dolerių. Pirmoji apskritai nereikalinga, o būtinybė kurti antrąją yra ginčytina, teigiama „The New York Times“ redakcijos skiltyje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Tokios iniciatyvos sietinos su numatomu šalies branduolinio arsenalo atnaujinimu. Net jei ir nekiltų abejonių dėl šių ginklų naudos, akivaizdu, kad šios iniciatyvos prieštarauja 2009 m. prezidento B. Obamos išsakytam pažadui pakeisti JAV branduolinę politiką ir didesnį valstybės saugumą užtikrinti sumažinus galingiausių ginklų pasaulyje keliamą grėsmę.

B. Obama žino, kad lieka vis mažiau laiko įvykdyti šį įsipareigojimą, todėl neseniai nusprendė siekti, kad būtų priimta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, raginanti visas valstybes susilaikyti nuo branduolinių bandymų ir ratifikuoti Visiško branduolinių bandymų uždraudimo sutartį. Rezoliucija yra tarsi kompensacija už tai, kad Senatas atsisakė ratifikuoti šią sutartį, kurią dar 1996 m. pasirašė prezidentas Bilas Clintonas. Jungtinės Valstijos ir visos kitos branduolinės valstybės, išskyrus Šiaurės Korėją, jau daugelį metų savanoriškai laikosi branduolinių bandymų moratoriumo, ir Baltųjų Rūmų administracija nori, kad moratoriumo galiojimas būtų pratęstas.

Kaip skelbiama komentare, iki savo kadencijos pabaigos prezidentas B. Obama gali imtis ir kitų veiksmų, kad paliktų ryškų pėdsaką šioje srityje, pavyzdžiui, apriboti Pentagono plataus užmojo planus per kitus 30 metų už trilijoną JAV dolerių atnaujinti visą branduolinį arsenalą, įskaitant orlaivius, povandeninius laivus ir branduolines galvutes. Sparnuotoji raketa ir tarpžemyninė balistinė raketa yra tik dalis tų planų. Atsižvelgiant į dabartinius biudžeto apribojimus, jei visi tie pinigai bus išleisti branduoliniams ginklams, nedaug kas liks įprastinei ginkluotei.

Praėjusį mėnesį laiške B. Obamai 10 Demokratų partijos senatorių pareiškė, kad „didesnio nuotolio sparnuotoji raketa – nereikalingas ginklas, galintis tik padidinti branduolinio karo pavojų“. Kai kurie gynybos ekspertai, pavyzdžiui, buvęs JAV gynybos sekretorius Williamas Perry, teigia, kad sausumoje dislokuojamos tarpžemyninės balistinės raketos apskritai nebereikalingos. 

„Jei prezidentas nėra pasirengęs nutraukti nė vienos iš šių programų, jis bent jau gali sudaryti komisiją, kuri išnagrinėtų visus Pentagono teikiamus modernizavimo planus, ir taip savo pasekėjui sudaryti politines sąlygas persvarstyti tokių investicijų poreikį. Kitas žingsnis, kurio būtų galima imtis, – sumažinti apie 2 500 branduolinių užtaisų atsargas. Be to, B. Obama galėtų pareikšti, kad Jungtinės Valstijos niekada pirmosios nepanaudos branduolinio ginklo. 2010 m. JAV prezidentas patvirtino, kad Jungtinės Valstijos nepanaudos ir negrasins panaudoti branduolinio ginklo prieš jokią nebranduolinę šalį. Besąlygiškas įsipareigojimas, kad šalis apskritai pirmoji nepanaudos branduolinio ginklo, turėtų dar didesnės įtakos būsimų prezidentų sprendimams“, – rašoma „The New York Times“ redakcijos skiltyje.

Pentagonas ir kai kurie respublikonai priešinasi tokioms iniciatyvoms. B. Obama privalo padaryti daugiau, jei nori įgyvendinti savąją saugesnio pasaulio viziją; jis dar turi laiko, tačiau derėtų paskubėti, skelbiama komentare.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...