captcha

Jūsų klausimas priimtas

Japonijos imperatorius baiminasi nebegalėsiantis tinkamai atlikti savo oficialių pareigų

Japonijos imperatorius Akihito pirmadienį pareiškė nerimaujantis, kad dėl prastėjančios sveikatos jam gali būti sunku vykdyti savo oficialiąsias pareigas, o ši kalba laikoma užuomina į jo potencialų būsimą atsistatydinimą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Esu susirūpinęs, kad man gali tapti sunku vykdyti valstybės simbolio pareigas visa savo esybe, kaip darydavau iki šiol“, – sakoma monarcho kreipimesi į tautą.

„Būna momentų, kai jaučiu įvairius suvaržymus, tokius kaip mano fizinė būklė“, – skundėsi 82 metų imperatorius.

Akihito kalbėjo aptakiai, bet vyriausybė jo pareiškimą turėtų interpretuoti kaip pageidavimą galiausiai atsisakyti sosto. Valstybės lyderiai galėtų pradėti tam ruoštis, sukurdami būtiną teisinį mechanizmą, kuris dabar neegzistuoja.

Premjeras Shinzo Abe nedelsdamas reagavo į imperatoriaus kalbą ir pareiškė, kad vyriausybė rimtai vertins jo komentarus.

„Atsižvelgdami į imperatoriaus pareigas, taip pat į jo amžių ir (darbo) naštą, turėsime ryžtingai spręsti, ką galime padaryti“, – sakė jis.

Būtini sprendimai

„Imperatorius neištarė žodžių „atsisakymas nuo sosto“, bet jo žinia aiškiai paragino visuomenę konkrečiai apsvarstyti, kaip bus daroma ateityje“, – sakė Reitaku universiteto profesorius adjunktas Tomitaro Hashimoto.

„Teisiškai jis negali reikalauti pakeisti įstatymus, – pažymėjo T. Hashimoto, Japonijos imperinės sistemos ekspertas. – Štai kodėl jis negali to tiesiogiai prašyti.“

Pastarasis pasisakymas yra tik antras viešas Akihito kreipimasis į tautą. Pirmasis buvo paskelbtas 2011-ųjų kovą po trigubos katastrofos – žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės jėgainės avarijos, kai monarchas mėgino nuraminti Japonijos žmones, šalį ištikus didžiausiai krizei po Antrojo pasaulinio karo.

Manoma, kad Japonijos imperatoriškoji šeima yra seniausia pasaulyje paveldima monarchija. Pasak legendų, Chrizantemų sostas nepertraukiamai paveldimas Yamato dinastijos narių jau apie 2 600 metų.

Imperatoriaus vaidmuo itin glaudžiai susijęs su šalies vietine religija, šintoizmu. Monarchas atlieka įvairius šintoistinius ritualus – pavyzdžiui, atlieka simbolines ryžių sodinimo apeigas rūmų komplekse.

Pastaroji Akihito kalba buvo paskelbta Japonijai ypač jautriu laikotarpiu, kai šalis rugpjūtį mini Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Jungtinių Valstijų įvykdytų Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų metines.

Be to, ateinantį pirmadienį Japonija minės savo pralaimėjimo per tą konfliktą 71-ąsias metines. Šio įvykio proga imperatorius kasmet paskelbia kalbą.

Akihito uoliai vykdė valstybės simbolio pareigas, priskirtas Japonijos imperatoriams po karo. Jis giriamas už pastangas užtikrinti susitaikymą tiek savo šalyje, tiek užsienyje dėl karo, kuris buvo vykdomas jo tėvo imperatoriaus Hirohito vardu, palikimo.

Monarchas aplankė daug vietų, kuriose per karą vyko didelės kautynės, – pavyzdžiui, Japonijos pietines Okinavos salas, taip pat Saipana, Palau ir Filipinus. Akihito melsdavosi už visų karo aukų, o ne vien japonų, sielas.

Panašu, kad bet kokios Akihito pastangos atsisakyti sosto sulauks didelio visuomenės palaikymo.

Naujienų agentūros „Kyodo News“ šią mėnesį atlikta visuomenės apklausa parodė, kad beveik 90 proc. japonų mano, kad imperatorius Akihito per daug dirba. Daugiau nei 85 proc. apklaustų sakė maną, kad imperatoriui Akihito ir jo įpėdiniams turi būti įteisinta galimybė atsisakyti sosto.

Kaip pranešama, abiem Akihito sūnums sosto atsisakymo idėja atrodo priimtina. Jo vyresnysis sūnus princas Naruhito tikriausiai taptų naujuoju imperatoriumi.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...