captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pavojingiausia Rusijos eksporto prekė – užkrečiama kaip virusas

Rusijoje įsigalėjusi korupcija jau nebestebina, regis, nieko. Tačiau, anot analitikų, korupcija tėra vienas sisteminės Kremliaus politikos instrumentų, kuriais saugumiečių rankose vis tvirčiau gniaužiama valdžia ne tik siekia įtvirtinti savo kontrolę, bet ir eksportuoti ją į užsienio šalis, tarp jų ir Lietuvą.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Praėjusią savaitę įvykę perstumdymai Rusijos valdžioje neliko nepastebėti tiek šioje šalyje, tiek už jos ribų. Buvęs KGB karininkas, ilgametis Rusijos lyderis Vladimiras Putinas per vieną dieną atleido 5 savo atstovus regionuose, 4 gubernatorius bei Federalinės muitinės tarnybos vadovą. Į atsilaisvinusius postus jau paskirti buvę saugumiečiai – KGB ar FSB dirbę pareigūnai.

Pavyzdžiui, Kaliningrado srities gubernatoriumi paskirtas Jevgenijus Zinčevas anksčiau dirbo asmeniniu V. Putino asmens sargybiniu, o dabar jau turi FSB generolo laipsnį. Iš prezidento atstovo Šiaurės Kaukaze posto atleistas Sergejus Melnikovas perkeltas į neseniai įsteigtos Rusijos nacionalinės gvardijos pavaduotojo postą. S. Melnikovas bus pavaldus kitam buvusiam V. Putino asmens sargybiniui, Viktorui Zolotovui.

Tokios postų dalybos, regis, jokio ryšio su vadovavimu regionams neturintiems, tačiau lojaliems, už V. Putiną savo gyvybę paaukoti galintiems asmenims daug ką parodo apie Kremliaus braižą. Tiesa, Rusijos valdžią ne vienerius metus atidžiai nagrinėjantys analitikai tikina, kad tokie perstumdymai neturėtų stebinti, mat saugumiečių įsigalėjimas Rusijoje vyksta jau ne vieną dešimtmetį.

Bet saugumo tarnybų darbuotojų iškilimas – tik ledkalnio viršūnė, mat, pasak Vilniuje šią savaitę viešėjusių programos „Kleptokratijos iniciatyva“ autorių, ryšiais su oligarchais bei nusikalstamu pasauliu susiję Rusijos saugumiečiai turi jei ne strategiją, tai aiškų planą, kaip išsaugoti valdžią.

Stiprūs mafijos ir Kremliaus ryšiai

Vienas „Kleptokratijos iniciatyvos“ autorių, Peteris Podkopajevas tokį ryšį vadina Rusijos saugumo ir nusikalstamo pasaulio simbioze. Arba tiesiog – kleptokratine valdymo forma.

JAV Kongrese, Žvalgybos reikalų komitete dirbęs P. Podkopajevas dalyvavo Vilniuje Rytų Europos studijų centro ir JAV Hudsono instituto surengtame seminare „The Baltics: On the Frontline of Putin`s Kleptocracy“.

Programą „Kleptokratijos iniciatyva“ tik šiemet pristatę ekspertai kelerius metus kaupė duomenis, įrodančius tiesioginį Kremliaus bei su juo siejamų žmonių ryšį su nusikalstamo pasaulio struktūromis.

Tai, jog Rusija vadinama mafijine valstybe, Lietuvoje jau nestebina. Tačiau pasaulyje apie tokį reiškinį pradėta kalbėti neseniai. Garsiuosiuose „WikiLeaks“ susirašinėjimuose JAV diplomatai nepagailėjo epitetų Rusijai, kuri esą yra „korumpuota autoritarinė Kleptokratija“.

2011 metais savo knygą „Mafijos valstybė“ išleido garsus dienraščio „Guardian“ žurnalistas Luke`as Hardingas, o dar išsamiau apie tai rašė ir Karen Dawisha, 2014-siais išleidusi knygą „Putino kleptokratija“.

Tačiau be šių knygų ir straipsnių trūko išsamesnių tyrimų bei Vakarų šalių politinės valdžios suvokimo bei viešo pripažinimo su kuo turi reikalų Kremliuje. Anot P. Podkopajevo, lūžis įvyko po Krymo okupacijos.

Sukaupė pakankamai įrodymų

„Kai mes pradėjome savo darbą, kleptokratija nebuvo populiarus žodis Vašingtone. Dabar, praėjus dvejiems metams, tai yra daug žinomesnė tema tarp politikos formuotojų“, – teigė vienas „Kleptokratijos iniciatyvos“ autorių.

Savo duomenų bazėje, kuri gali būti prieinama kiekvienam norinčiam, programos autoriai kruopščiai surinko duomenis, įrodančius nešvarius Kremliaus darbelius: pinigų pervedimus neaiškioms bendrovėms, nekilnojamo turto įsigijimą užsienio šalyse, finansinę paramą įtarimą keliantiems tyrimų centrams.

„Mūsų surinkti duomenys yra prieinami vienoje vietoje ir galima patiems įsitikinti faktais, kurių negalima ignoruoti. Tai pirmas žingsnis, antras – tikri politiniai sprendimai, t. y. neleisti tokios sistemos, kai gali perkelti pinigus nežinant kas esi ir iš kur, gali pirkti nekilnojamąjį turtą“, – teigia P. Podkopajevas.

Programos autorių dėka tyrimo „From Russia with Cash“ metu atskleista apie Londone nekilnojamąjį turtą superkančius rusus, legalizavusius nešvarius pinigus.

„Kleptokratijos iniciatyvos“ duomenų bazėse yra dokumentų, kuriuose kalbama apie V. Putino ryšius su Vokietijos ir Rusijos bendrove SPAG bei liūdnai pagarsėjusiu nusikalstamu susivienijimu – Tambovo gauja.

Programos autoriai „atkasė“ ir 2000 metais valdžią Kremliuje perėmusio V. Putino tuometinius planus nutildyti laisvą žiniasklaidą, klastoti rinkimus ir į svarbius postus sukišti lojalius saugumiečius. Minėtieji planai buvo atsidūrę Rusijos žiniasklaidoje, leidinyje „Kommersant“, bet greitai dingo.

Lietuva jau patyrė Kremliaus grėsmę

„Kleptokratijos iniciatyvos“ autoriai tikina, kad tokia valdžios sistema, kokia sukurta Rusijoje, yra žalinga ne tik šios šalies žmonėms, mat Kremlius stengiasi eksportuoti kleptokratiją tarsi virusą į kitas šalis, tarp jų ir Lietuvą.

Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo tyrėjas Nikita Kulačenkovas netgi pajuokavo, kad kleptokratija Rusijoje veikia itin sklandžiai, tačiau tokių klonų pastebima ir užsienyje.

„Politinės įtakos skleidimas jūsų šalyse pastebimas jau seniai. Bet jūs buvote okupuoti, todėl Lietuvoje, manyčiau, daugelis supranta problemą ir bando į ją reaguoti.

Juk rusai tiesiogiai į Baltijos šalis neinvestuoja – veikiama per antrines įmones Jungtinėje Karalystėje, Kipre“, – sakė N. Kulačenkovas, kuris pastarojoje šalyje pernai buvo sulaikytas, Rusijai išplatinus jo tarptautinį arešto orderį. Rusas buvo paleistas ir gavo politinį prieglobstį Lietuvoje.

Kaip kitas pavyzdys pateikiami nušalintojo Lietuvos prezidento Rolando Pakso ryšiai su Rusijos verslininku Jurijumi Borisovu. Netgi pats R. Paksas prisipažino, kad J. Borisovas jį spaudė.

„Kleptokratijos iniciatyvos“ turimi dokumentai primena, kad su Rusijos saugumo tarnybomis siejamas J. Borisovas turėjo reikalavimų sąrašą R. Paksui, kuris turėjo „atidirbti“ skandalingai pagarsėjusiam verslininkui, mainais į paramą rinkimuose.

„Manau, kad pavojus yra realus, nes pradedi nuo mažų dalykų – susidraugauji, gauni paramą, tada prasideda neaiškūs reikalai“, – sakė P. Podkopajevas.

Šiuo metu, anot P. Podkopajevo, „Kleptokratijos iniciatyva“ kaupia duomenis apie tikslingus rusų bandymus įsigyti nekilnojamą turtą Niujorke ir Majamyje. Analitikas tikino sulaukiantis daugiau dėmesio, bet prisipažino, kad apie galimą kerštingos Maskvos atsaką „Kleptokratijos iniciatyvai“ nepagalvojęs.

„Tikiuosi, nesulauksime kibernetinių atakų ar ko nors panašaus“, – sakė P. Podkopajevas.

Jo teigimu, „Kleptokratijos inictayvos“ užduotis yra skleisti žinomumą, o aktyvesnių veiksmų jau turėtų imtis patys politikai.

„Kai tyrimų centrai ir nevyriausybinės organizacijos ima pinigus iš rusų oligarchų, tada jau galima kelti klausimus, „kodėl taip darote?“. Tada prisideda žiniasklaida, ir politikai turi imtis veiksmų“, – teigė P. Podkopajevas.

Trūksta skaidrumo ir aktyvių veiksmų

Anot organizacijos „Freedom House“ Vilniaus biuro vadovo Vyčio Jurkonio, tokie veiksmai galėtų būti didesnio skaidrumo priemonių įdiegimas, galintis užkirsti kelią bent jau nešvarių pinigų plovimui.

„Mūsų duomenis, šiuo metu apie dešimt įtartinų žmonių turi leidimus gyventi Lietuvoje ir galbūt turtą. Bet mums tai sužinoti sunku, nes registrai yra uždari, o prieiti prie duomenų sudėtinga tiek mums, tiek, pavyzdžiui, opozicinės Rusijos žiniasklaidos atstovams, kurie buvo pateikę tokį prašymą. Jei duomenys paskelbti būtų viešai, tai palengvintų žurnalistų darbą ir įneštų daugiau skaidrumo“, – sakė V. Jurkonis.

Jo teigimu, tokių pavyzdžių, kai gali laisvai patikrinti registrų duomenis, yra Čekijoje. O duomenimis turėtų keistis ir daugiau šalių, kurioms trūksta sisteminio požiūrio bei problemos suvokimo masto.

Anot pašnekovo, dabar viskas atrodo kaip juodojoje dėžėje ir iš Lietuvos pusės tėra formalių veiksmų imitavimas. Tiesa, V. Jurkonis pripažino, kad Lietuvoje padėtis ne tokia bloga, kaip Latvijoje, kuri esą yra pažeidžiamiausia Rusijos įtakai iš Baltijos šalių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...