captcha

Jūsų klausimas priimtas

Popiežius lankėsi Aušvico mirties stovykloje

Popiežius Pranciškus penktadienį vienas ėjo pro liūdnai pagarsėjusius metalinius vartus su užrašu „Arbeit Macht Frei“ („Darbas išlaisvina“), vedančius į buvusią Aušvico nacių mirties stovyklą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Per istorinį apsilankymą šioje baisoje vietoje jis nulenkęs galvą tyliai pasimeldė, o paskui prie vadinamosios mirties sienos, prie kurios naciai be ceremonijų nušovė tūkstančius žmonių, susitiko su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis.

Popiežius, kuris yra argentinietis, vadovaus maldoms už 1,1 mln. čia nužudytų aukų, daugiausia – žydų, ir yra sakęs, kad vietoje kalbos verčiau tyliai pastovės galvodamas apie vykdytus baisumus ir leisdamas bėgti ašaroms.

Trečiadienį atvykęs į Lenkiją, kur naciai įvykdė daugybę savo nusikaltimų, pontifikas pasakė, kad pasaulis yra stumiamas į laipsnišką trečią pasaulinį karą.

Jis ne kartą smerkė tuos, kas vykdo nusikaltimus religijos vardu, – Europai patyrus virtinę kruvinų džihadistų atakų.

Pranciškus, kuris po išrinkimo 2013 metais užmezgė glaudžiausius ryšius tarp Katalikų Bažnyčios ir žydų, Aušvice, kuris dabar yra memorialas ir muziejus, susitiks su 12 buvusių jo kalinių.

Tarp išgyvenusiųjų, su kuriais jis susitiko, buvo 101 metų Helena Dunicz Niwinska, griežusi smuiku Aušvico orkestre, taip pat buvusių stovyklos ligoninės darbuotojų arba kalintų ten vaikystėje žmonių.

Pranciškus uždegė žvakelę prie mirties sienos, nulenkęs galvą maldai, o vėliau aplankė kamerą, kurioje buvo laikomas šventuoju paskelbtas lenkų kunigas Maximilianas Kolbė, miręs Aušvice po to, kad išgelbėtų kitą pasmerktąjį.

Pontifikas dar kartą pasimeldė toje tamsioje pusrūsio kameroje, apšviečiamoje tik mažyčio langelio. Baltą abitą vilkintis Pranciškus ilgokai klūpojo, po to persižegnojo ir atsistojo.

Jis ten apsilankė minint 75-ąsias M. Kolbės pasmerkimo myriop metines.

Argentinietis popiežius vėliau vadovaus pamaldoms už 1,1 mln. toje stovykloje nužudytų žmonių, daugiausiai žydų.

Prieš savo vizitą Pranciškus sakė, kad užuot sakęs kalbas jis verčiau ten pastovės tylėdamas ir apmąstydamas Aušvice žmonių patirtą siaubą.

Kai po rytinio lietaus išlindo saulė, apie 200 žmonių susirinko prie didelio ekrano Birkenau, laukdami jo atvykimo. Tarp jų buvo grupė senyvo amžiaus lenkų, pripažintų „teisiaisiais tarp tautų“, kurie rizikavo savo gyvybėmis, slėpdami ir stengdamiesi apsaugoti žydus per Holokaustą.

Lenkijos vyriausiasis Rabinas Michaelis Schudrichas pasveikino pontifiko ketinimą tylomis pagerbti aukas per vizitą toje stovykloje, sakydamas, kad „žmonės dažnai vyksta į Aušvicą .. ir tyli (apie tuos baisumus) visą likusį gyvenimą“.

„Palikę Birkenau, mes veikiau turėtume visą gyvenimą praleisti klykdami, šaukdami ir kovodami su visų rūšių neteisingumu“, – jis sakė ketvirtadienį.

Popiežius vėliau buvo nuvežtas į Birkenau – pagrindinę žudynių vietą, esančią už maždaug trijų kilometrų nuo administracinio komplekso, ir pamatys bėgius, paklotus 1944 metais, kad kaliniai galėtų būti vežami tiesiai į dujų kameras ir krematoriumus.

Ten apie 25 krikščionys lenkai, gelbėję žydus, pasakojo Pranciškui savo gyvenimo istorijas.

Tarp jų buvo Maria Augustyn, kurios šeima ne vienerius metus slėpė už spintos žydų porą, ir Anna Bando (Ana Bando), padėjusi išgelbėti vieną našlaitę iš Varšuvos geto ir parūpino keliems žydams suklastotus dokumentus, įrodančius jų „arijų kilmę“.

Žydų maldą už mirusiuosius lenkų kalba garsiai perskaitė Stanislawas Ruszala, katalikų kunigas iš Markovos miestelio, kur viena šeima buvo išžudyta, kai buvo rasta slepianti žydus.

Per tą incidentą buvo nužudytas Jozefas Ulma, jo žmona Wiktoria  ir jų septyni vaikai. Pasak Vatikano, Wiktoria, kuri tuo metu buvo septintą mėnesį nėščia, pradėjo gimdyti prieš jos egzekuciją.

Aušvico-Birkenau stovykloje, veikusioje nacių okupuotoje Lenkijoje, taip pat žuvo daugiau negu 100 tūkst. ne žydų tautybės žmonių – lenkų, romų, sovietų karo belaisvių ir prieš nacius kovojusių partizanų. Raudonoji armija tą stovyklą išvadavo 1945 metų sausį.

Stovyklos memorialą yra aplankę du dabartinio popiežiaus pirmtakai: Jonas Paulius II, buvęs Krokuvos arkivyskupas – 1979-aisiais, o vokietis Benediktas XVI, karo metais tarnavęs priešlėktuvinės gynybos dalinyje – 2006-aisiais.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...