captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV prezidento rinkimus temdo skandalas: ar prie to prisidėjo Kremlius?

Neįprastas klausimas, sulaukęs tiek kibernetinės erdvės specialistų, tiek Rusijos ekspertų, tiek JAV Demokratų partijos lyderių, susirinkusių Filadelfijoje, dėmesio: ar gali būti, kad Rusijos prezidentas kiša nagus ir prie Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų? Atsakymo ieško ir „The New York Times“.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Iki pat praėjusio penktadienio tokie įtarimai, esą galbūt Kremlius bando padėti respublikonui Donaldui Trumpui, buvo sakomi tik pašnibždomis.

Viskas aukštyn kojomis apsivertė praeitą penktadienį, kai buvo paviešinta dalis iš 20 tūkst. elektroninių laiškų, nutekintų iš Demokratų partijos kompiuterių serverių. Dauguma iš jų pridarė nemenkos gėdos partijos įtakingiausiems ir paskatino diskusijas dėl galimo Rusijos žvalgybos agentūrų vaidmens siekiant sutrikdyti rinkiminę kampaniją.

Elektroniniai laiškai, kuriuos pirmiausia paviešino mįslingas programišius, o tada ir „WikiLeaks“, atskleidžia, kiek Demokratų partijos aparatas nuo pat pradžių buvo prielankus Hillary Clinton, o ne jos pagrindiniam varžovui, Vermonto senatoriui Bernie Sandersui, ir netgi paskatino partijos pirmininkę Debbie Wasserman Schultz netikėtai atsistatydinti – partijos suvažiavimo išvakarėse.

Scanpix/Reuters nuotr.

Nustatyti tikslų kibernetinės atakos šaltinį labai sunku. Nepaisant to, tyrėjai daro išvadą, kad į partijos kompiuterius įsilaužė dvi Rusijos žvalgybos agentūros. Kitaip tariant, tos pačios žinybos, atsakingos už praeitų metų kibernetines operacijas Baltuosiuose rūmuose, Valstybės departamente ir Jungtiniame štabe.

Paviešintų elektroninių laiškų metaduomenys leidžia daryti išvadą, kad dokumentai perėjo per kompiuterius Rusijoje. Nors vienas programišius ir oficialiai prisiėmė atsakomybę perdavęs minėtuosius elektroninius laiškus „WikiLeaks“, įtarimų šešėlis pirmiausia krinta ant minėtųjų Rusijos žinybų. Ar tokią užduotį joms skyrė konkrečiai Rusijos prezidentas V. Putinas, ar tiesiog jo aplinka panoro įsiteikti šalies vadovui, kol kas pasakyti labai sunku.

Audra prasidėjo sekmadienio rytą, kai H. Clinton rinkimų kampanijos vadovas Robby Mookas ABC laidoje „This Week“ pareiškė, kad laiškus nutekino „rusai, norintys padėti Donaldui Trumpui“.

Scanpix/Reuters nuotr.

Reikšdamas tokius teiginius jis rėmėsi „ekspertais“, tačiau jokių konkretesnių įrodymų nepateikė. R. Mookas taip pat išsakė įsitikinimą, kad rusai turi gana pagrįstą priežastį norėti D. Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.

Praeitą savaitę per interviu „The New York Times“ D. Trumpas pareiškė, esą gali ir nepadėti NATO valstybėms narėms, sulaukusioms Rusijos agresijos – esą pirmiausia jis norėtų įsitikinti, kad minėtosios šalys deramai finansiškai prisidėjo prie Aljanso gerovės ir gynybinio potencialo stiprinimo.

Tai buvo savotiškas lūžio taškas: net ir pačiame Šaltojo karo įkarštyje buvo sunku įvardyti prezidento rinkimų kampaniją, kurios vykdytojai būtų norėję mesti kaltinimą, esą jų varžovai slapta siekia pasinaudoti pagrindinio Rusijos priešo korta. Panašu, kad dabar būtent kaltinimai tampa pagrindine H. Clinton kampanijos tema. D. Trumpas bandomas vaizduoti ne tik kaip izoliacionizmo šalininkas, bet ir kaip politikas, kuris nedrįstų pasipriešinti Rusijai, besiėmusiai priemonių prieš pernelyg didelę nepriklausomybę nuo Maskvos pademonstravusių šalių arba, pavyzdžiui, tokiu atveju kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos prisijungimas prie NATO.

D. Trumpas yra sakęs: pergalės prezidento rinkimuose atveju, „norėtų sutarti su Maskva“, ir negailėjo gerų žodžių V. Putinui, pareikšdamas, kad jis esą geresnis lyderis nei dabartinis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama. Mainais Rusijos prezidentas negaili gerų žodžių D. Trumpui. Nepaisant to, D. Trumpo rinkimų kampanijos atstovai sekmadienį griežtai atmetė bet kokias jų kandidato ir bandymų pakenkti Demokratams sąsajas.

„Ar egzistuoja koks nors D. Trumpo, jūsų ar jūsų kampanijos ir V. Putino bei jo režimo ryšys?“, – D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto paklausė „This Week“ vedėjas George`as Stephanopoulos.

„Ne, tikrai ne. Tai absurdiška. Žinote, tokiems teiginiams nėra nei menkiausio pagrindo“, – atsakė P. Manafortas.

Vienas iš D. Trumpo sūnų – Donaldas Trumpas jaunesnysis – buvo kiek ryžtingesnis. Jis apkaltino H. Clinton stovyklą vykdant šmeižto kampaniją. „Apie dar absurdiškesnį melą negalėčiau ir pagalvoti“, – pareiškė jis CNN. Jaunesnysis D. Trumpas pašaipiai pasisakė, esą „R. Mooko katinas jam pasakęs, kad tai rusai“.

D. Trampo sūnus. Scanpix/AFP nuotr.

Gali prireikti mėnesių ar net metų, kol pavyks išsiaiškinti elektroninių laiškų nutekinimo motyvus bei, kas iš tikrųjų dar svarbiau ir įdomiau, ar tai buvo Rusijos pareigūnų (o gal konkrečiai V. Putino) sumanymas.

Kaip ten bebūtų, duomenų vagystė iš partijos serverių greičiausiai bus viena iš svarbiausių valstybės finansuotų kibernetinių atakų, įvykdytų Jungtinėse Valstijoje. Jai prilygsta nebent Kinijos valdžios samdytų programišių išpuoliai prieš Jungtinių Valstijų Personalo valdymo tarnybą ir incidentą su „Sony Pictures Entertainment“, dėl kurio JAV prezidentas Barackas Obama apkaltino Šiaurės Korėją.

Tais atvejais taip pat buvo išviešinti rausti iš gėdos privertę elektroniniai laiškai, tačiau jie neturėjo jokio politinio svorio. „WikiLeaks“ veiksmai labiau primena rusų stiliaus informacinį karą, kurių tikslas – lemti politinių įvykių eigą.

Kaip tiksliai tai bandoma padaryti, šiuo atveju išlieka savotiška mįslė – aišku tik tai, kad norėta sugėdinti Demokratus ir dar labiau atitolinti B. Sanderso šalininkus nuo H. Clinton.

Kol kas turimi duomenys leidžia daryti išvadą, kad tai mažiausiai dvejų atskirų agentūrų darbas, kurios, panašu, dirbo, nežinodamos apie viena kitos buvimą Demokratų partijos kompiuteriuose.

Kol kas neaišku, kaip „WikiLeaks“ pavyko aptikti šį elektroninių laiškų lobyną. Yra įtarimų, kad prie to prisidėjo būtent žvalgybos agentūros – arba tiesiogiai, arba per tarpininką. Be to, pasirinktas laikas – pauzė tarp Respublikonų ir Demokratų suvažiavimų – taip pat greičiausiai buvo kruopščiai suplanuotas, o ne atsitiktinis.

D. Trumpas asmeniškai sureagavo į „WikiLeaks“ šeštadienį paskelbtą duomenų porciją. Savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ jis parašė: „Nutekinti Demokratijų partijos elektroniniai laiškai aiškiai kalba apie ketinimus sunaikinti Bernie Sandersą. Pasityčioti iš jo palikimo ir dar daugiau. Tiesiogiai iš „WikiLeaks“. Labai bjauru“.

Scanpix/Reuters nuotr.

R. Mookas remiasi ekspertais iš bendrovės „CrowdStrike“ – kibernetinio saugumo bendrovės, kurios specialistai ir buvo iškviesti Demokratų partijai įtarus, kad įsilaužta į partijos serverius.

Bendrovė esą išsiaiškino, kad įsilaužėliai – grupė, pavadinimu „Cozy Bear“ arba APT 29 – Demokratų partijos serveriuose dirbo metus. Antroji grupė – „Fancy Bear“ arba APT 28 – į sistemą įsitraukė balandį.

Panašu, kad jas kontroliuoja Rusijos karinės žvalgybos tarnyba. Bent jau taip tvirtina tyrėjai ir privačios kibernetinio saugumo bendrovės. Pirmoji grupė puikiai žinoma Federalinio tyrimų biuro (FTB) kontržvalgybos skyriui, Centrinei žvalgybos agentūrai ir kitoms. Tyrėjai teigia, kad būtent jos nariai atsakingi už jau daug metų pasikartojančius įsibrovimus į Valstybės departamento ir Baltųjų rūmų neįslaptintą kompiuterių sistemą.

Rusijos žvalgybos agentūros stengėsi paslėpti savo pėdsakus, tačiau ne visais atvejais pavykdavę.

Programišių, kišusių nagus prie Demokratų partijos serverių, kodus ir pavogtų dokumentų metaduomenis analizavę specialistai teigia aptikę įrodymų, kad bylos pasiektos iš kelių kompiuterių (kai kuriuose buvo įdiegta rusų kalba). Praeityje Maskva tokią strategiją taikė ne kartą – naudojosi tarpininkais.

Pavyzdžiui, kibernetinė ataka Estijoje 2007 metais. Tuomet ji buvo priskirta prokremliškai jaunimo organizacijai „Nashi“. Žvalgybos ir saugumo pareigūnai įsitikinę, kad programišių samdymas iš dalies susijęs su būtinybe, reikalui esant, užsitikrinti galimybę gintis ir neigti savo kaltę.

Žvalgybinių duomenų rinkimas pačiais įvairiausiais būdais tikrai nėra neįprasta praktika. Gana dažnai taip elgiasi ir pačios Jungtinės Valstijos – vagia elektroninius laiškus ir kitą slaptą informaciją iš žvalgybos tarnybų ir net politinių partijų. Nepaisant to, „WikiLeaks“ trigrašis suteikia naujų spalvų, nes leidžia daryti išvadą, jog informacija verčiama savotišku „ginklu“ – kitaip tariant, naudojami kaip savotiškas ginklas, skirtas rinkimų rezultatams lemti. Ir tai dar ne viskas.

Paaiškėjo įdomių dalykų, susijusių su D. Trumpo rinkimų kampanijos pirmininku P. Manofortu. Pasirodo, dirbdamas lobizmo paslaugas teikiančioje firmoje, jis buvo vienas iš kelių amerikiečių, patarinėjusių buvusiam prorusiškam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

S. Lavrovas nenorėjo plūstis

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį juokais nuleido kaltinimus, jog Maskva esanti susijusi su kibernetine ataka, per kurią buvo nutekinti JAV Demokratų nacionalinio komiteto (DNK) elektroniniai laiškai.

JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) aiškinasi, ar Rusijos programišiai yra atsakingi už tą įsibrovimą, dėl kurio Demokratų partija pateko į itin nepatogią padėtį.

Kai kurie demokratų politikai suskubo apkaltinti Maskvą, jog tokiu būdu ji stengiasi paveikti JAV prezidento rinkimų baigtį.

S. Lavrovas, atvykęs į Laoso sostinėje Vientiane vykstantį regioninį saugumo forumą, gūžtelėjo pečiais, kai buvo paklaustas žurnalistų, ar Rusija atsakinga už tą ataką.

„Nenorėčiau vartoti plūstamų žodžių“, – pajuokavo jis prieš paspausdamas ranką Amerikos valstybės sekretoriui Johnui Kerry.

Scanpix/Reuters nuotr.

Kremlius atmetė „absurdiškus“ kaltinimus

Kremlius taip pat atmetė „absurdiškus“ kaltinimus, esą Maskva susijusi su incidentu, kai buvo paviešinti kompiuterinių įsilaužėlių pavogti JAV Demokratų nacionalinio komiteto elektroniniai laiškai, taip pat išjuokė „maniakiškus“ pareiškimus apie Rusiją per Amerikos prezidento rinkimų kampaniją.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į žurnalistų klausimą, kaip Maskva vertinami pareiškimai, kad rusu programišiai atsakingi už įsilaužimą į JAV Demokratų partijos elektroninio pašto serverį, pareiškė: „Kremliuje šis pranešimas (niekaip) nevertinamas.“

„Apskritai mes toliau stebime pastangas maniakiškai išnaudoti Rusijos temą per JAV rinkimų kampaniją. Šios absurdiškos naujienos iškart buvo paneigtos vieno žinomo kandidato į prezidentus šeimos“, – sakė D. Peskovas, turėdamas omenyje respublikonų kandidato D. Trumpo vyriausio sūnaus Donaldo Trumpo Jr. (Donaldo Trampo jaunesniojo) žinutę.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...