captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV: tapęs kandidatu, D. Trumpas griauna NATO

Žodžiai, kokių Jungtinės Valstijos dar niekada nesakė per 66 metus, šią savaitę nuskambėjo iš žmogaus, galinčio tapti kitu galingiausios NATO narės vadovu. Donaldas Trumpas, per audringą respublikonų partijos suvažiavimą karūnuotas kandidatu, pareiškė, kad Amerika gali nesilaikyti įsipareigojimų sąjungininkams. Paklaustas konkrečiai apie Baltijos šalis, jis nurodė, kad prieš spręsdamas, ar jas ginti, įvertintų, ar jos vykdo finansinius įsipareigojimus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Padėtį dar paaštrino vienas iš artimiausių jo patarėjų. Newtas Gingrichas pareiškė, kad net ir finansiniai įsipareigojimai nesvarbu, nes Amerika nestotų į karą dėl tokios šalies kaip Estija, kuri tėra Sankt Peterburgo priemiestis. Visi šie žodžiai sukėlė žemės drebėjimą abipus Atlanto. NATO vadovas padarė tai, ko niekada nedaro: įsikišo į Amerikos vidaus politiką, o D. Trumpą pasmerkė dešimtys aukštų respublikonų, vėl parodydami, kokia skilusi yra ši partija.

Iš Amerikos įniršio, nusivylimo ir pasimetimo tamsybių išnyra kandidatas, kuris žada grąžinti Amerikai didybę. Bet tam pirmiau ją nuvainikuoja – kaip valstybę, kur klesti smurtas, nesantaika ir skurdas, ir kuri negerbiama pasaulyje. Iškraipydamas faktus ir atrinkdamas tik nepalankią statistiką. Bet viskas pasikeis inauguracijos dieną, sausio 20 d., žada neturintis politinės patirties kandidatas; Amerika taps saugi.

„Mūsų planas Ameriką iškels virš visko. Amerikonizmas, o ne globalizmas, bus mūsų kredo. Kol mums vadovauja politikai, kurie nekelia Amerikos virš visko, galime būti tikri, kad kitos šalys į Ameriką nežiūrės su pagarba. Pagarba, kurios nusipelnome“, – teigia JAV respublikonų kandidatas į prezidento postą D. Trumpas.

Partijų konventai – tai įspūdingiausi amerikietiškosios politikos spektakliai, o šiemetinis sukosi aplink realybės šou žvaigždę, kuris pats ir šiaip yra spektaklio centras.

Bet ne tai, ką D. Trumpas pasakė nuo pakylos, tapo svarbiausia žinia pasauliui.

Dienraščiui „New York Times“ jis pareiškė, kad 49-aisiais NATO steigimo sutarties V straipsnyje įrašytas įsipareigojimas ginti sąjungininkus gali nebegalioti. Paklaustas, jei Rusija kirstų Estijos, Latvijos ar Lietuvos – šalių, apie kurias amerikiečiai per dažnai negalvoja, sienas, ar jis pasiųstų karinę pagalbą, atsakė: „Nenoriu pasakyti, ką daryčiau, nes nenoriu, kad V. Putinas žinotų, ką daryčiau“.

Karai pradedami, kai juos tikimasi laimėti. Štai kodėl ryžtas yra atgrasymo pagrindas, ir štai kodėl pažadas nebūti ryžtingiems sukėlė audrą. Įsipareigojimų laikymasis, bet kurios sutarties Vakaruose pagrindas daugelį šimtmečių, verslininkui D. Trumpui nėra savaime suprantamas dalykas. O kai galingiausioje NATO narėje vienas iš dviejų kandidatų ima abejoti, ar gintų sąjungininkus – jau vien žodžių pakanka, kad staiga Aljansas taptų mažiau patikimas.

„Aš norėčiau pasiųsti žinutę atgal. O žinutė mano tokia: nepriklausomai nuo to, koks Amerikoj bus prezidentas, mes pasitikime Amerika. Amerika visada gynė tautas, kurios buvo puolamos ir gins“, – sako Dalia Grybauskaitė.

Prezidentas Barackas Obama pats ne kartą nuvylė sąjungininkus Europoje, bet jo atstovas perdavė, jog tokie D. Trumpo žodžiai kelia pavojų, kad priešas gali klaidingai įvertinti Amerikos ryžtą.

„Šio aljanso kertinis akmuo yra pažadas, kurį davė visi sąjungininkai, ginti vieni kitus. Jungtinių Valstijų pasišventimas šiam pažadui yra plieninis“, – tikina JAV prezidento atstovas Joshas Earnestas.

Demokratai iškart pareiškė, kad tai būtų NATO pabaiga, ir priminė, kad tokie respublikonų prezidentai kaip Ronaldas Reaganas, apsiverstų karste.

„Noriu, kad mūsų NATO partneriai aiškiai žinotų mūsų poziciją. Ši administracija, kaip ir visos iki vienos administracijos, ir respublikonų, ir demokratų nuo 1949 m., lieka visiškai pasišventusi NATO aljansui ir savo saugumo įsipareigojimams pagal V straipsnį, kuris yra visiškas mūsų NATO narystės ir partnerystės kertinis akmuo“, – teigia JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.

Ką ten kalbėti apie demokratus: net respublikonų partijos reakcija buvo nuožmi. Vienas po kito partijos užsienio politikos lyderiai puolė skelbti, kad abejonės dėl įsipareigojimų vykdymo pasaulį ir Ameriką daro mažiau saugius, o Vladimirą Putiną – labai patenkintą. Dešimtys įtakingiausių gynybos ir saugumo ekspertų, buvusių Amerikos institucijų vadovų, pasirašė laišką, kad Aljansai ir yra šalies stiprumo pagrindas. Tą kartoja ir Europos atstovai.

„Nūdienos pasaulyje, sudėtingame ir pavojingame, reikia draugų. Turite turėti draugų. Vieni daug neišspręsite“, – sako Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinė Federica Mogherini.

Bet milijardieriui D. Trumpui visko matas – pinigai. Jis pareiškė, kad įsipareigojimų laikytųsi, tik jei sąjungininkai mokėtų deramą dalį.

„Sąskaitų pamiršti negalima. Jie turi įsipareigojimą mokėti. Daug NATO šalių nemoka – nemoka tiek, kiek turėtų. Tai rimtas reikalas. To negalima pamiršti“, – teigia jis.

Bet vėl perklausus, ar Baltijos šalys užpultos gali kliautis karine Jungtinių Valstijų pagalba, D. Trumpas sako, kad pirmiau spręstų, ar jos vykdo įsipareigojimus.

„Ar jie savo įsipareigojimus mums įvykdė? Jei įvykdė savo įsipareigojimus mums, tuomet atsakymas yra „taip“, – tvirtina jis.

Koks žalingas D. Trumpo interviu poveikis patiems respublikonams, akimirksniu tapo aišku, kai jo kampanijos vadovas puolė aiškinti, kad dienraštis klaidingai interpretavo jo žodžius. Bet Paulas Manafortas pats daugeliui visų pirma yra skandalingas verslininkas, be kitų darbų, pakeitęs Viktoro Janukovyčiaus įvaizdį taip, kad prorusiškas politikas tapo Ukrainos prezidentu.

„Ką ponas D. Trumpas nuolat kartoja – kad NATO turi būti modernizuotas ir pritaikytas 21-ojo amžiaus pasauliui, kur esama „Islamo valstybės“ ir terorizmo, kurių nebuvo, kai NATO buvo sukurtas“, – tikina D. Trumpo kampanijos vadovas.

Vašingtone visi – ir respublikonai, ir demokratai – jau dešimtmetį ragina NATO nares Europoje vykdyti įsipareigojimus ir daugiau lėšų skirti gynybai, todėl D. Trumpo sąlygos nenaujos. Nauja, kad jo aplinka netgi didžiuojasi perspėjimu, kad Amerika nevykdys savųjų pažadų.

„Na, visų pirma, šalys ir turėtų sunerimti dėl mūsų pasišventimo. Joms mūsų pasišventimas turėtų nerimo kelti be kokiomis aplinkybėmis. Kiekvienas prezidentas sakė, kad NATO šalys neįmoka sąžiningos dalies“, – teigia buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas N. Gingrichas.

N. Ginrichas ne šiaip buvo trečias asmuo Amerikoje. Prieš 17 metų, kai NATO priėmė pirmąsias pokomunistines šalis, jis kaip Atstovų rūmų pirmininkas Aljanso plėtrą įtvirtino įstatymais. Dabar Amerikos televizijai jis netgi paneigė, kad D. Trumpui svarbiausia piniginis indėlis – pareiškė, kad Baltijos šalių gali tiesiog neginti, nes jos Rusijos įtakos sferoje.

„Aš rimtai pagalvočiau. Štai kodėl: Estija yra Sankt Peterburgo priemiesčiuose. Rusija nebūtinai pasiųs per sieną kariuomenę. Rusija gali daryti, ką darė Ukrainoje, nes 40 procentų Estijos sudaro rusai. Jie kalbės, kad su jais prastai elgiamasi, kurs draugoves. Nesu tikras, ar rizikuočiau branduoliniu karu dėl kažkokios vietos, kuri yra Sankt Peterburgo priemiestis. Turėtume apgalvoti, ką visa tai reiškia“, – tikina buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas.

– Tai sutartys nesvarbu?, – buvo paklausta N. Ginricho.

 – Sutartis reikia kruopščiai apgalvoti. Juo labiau apie sutartis, kurioms dabar jau septynios dešimtys metų.

– Bet tai milžiniška žinia, jei Jungtinės Valstijos sako, arba jūs sakote, kad jei bus D. Trumpo administracija, ji nesilaikys įsipareigojimų.

„Manau, jis įsipareigojimus vykdys. Bet sako, kad gali juos ir persvarstyti“, – teigia buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas.

Estijai šie žodžiai tuo skaudesni, nes kaip tik Talinas visada ir didžiuojasi, kad ji vienintelė Baltijos šalyse ir vykdo įsipareigojimus dėl gynybos finansavimo.

„Na, o Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, daro viską, gali, mes ir kariuomenę modernizuojame, ir grąžiname šauktinius, ir 2018 metais mesgynybai jau skirsime 2 proc.“, – teigia D. Grybauskaitė.

Kritikai užsipuolė D. Trumpą, kad jis nesuvokia, jog Amerika kitas šalis gina ne tada, kai jos sumoka, o kai tai atitinka pačios Amerikos interesus. Jo išsišokimas iš dešimtmečių sutarimo Vašingtone dėl nacionalinio saugumo principų tuo akivaizdesnis, kad jo paties kandidatas į viceprezidento postą pabrėžia Aljansų svarbą.

Istorija aiškiai moko, kad silpnumas pažadina blogį… Negalime leisti dar ketverių metų per kuriuos atsiprašinėtume priešų ir apleistume draugus“, – teigia respublikonų kandidatas į viceprezidentus Mike`as Pence`as.

Kai respublikonai apimti sumaišties, kai partija skilusi, kai konvente kilo chaosas, jo priešininkams paskutinę minutę dar mėginant užkirsti kelią jį karūnuoti, kai pasišlykštėjimas jo šūkiais toks, kad abu gyvi respublikonų prezidentai ir abu ankstesni partijos kandidatai nė nepasirodė Klivlende, ir kai pagrindinis jo varžovas Tedas Cruzas, nepaisydamas minios baubimo, neparėmė D. Trumpo, jis ir pats užsimena, kad jo žodžiai – rinkimų manevras.

„Sakiau, kad NATO atgyvenęs, nes deramai nesidoroja su terorizmu, o daug šalių narių neįmoka sąžiningos dalies. Kaip visada, sąskaitas apmoka Jungtinės Valstijos. Iš karto po to pranešta, kad NATO įkurs naują programą kovoti su terorizmu, ir tai tikras žingsnis teisinga kryptimi“, – tikina D. Trumpas.

Net NATO generalinis sekretorius, kaip labai reta, įsikišo į Amerikos politiką ir priminė, kad jos vaidmuo Europoje užtikrina taiką, ir kad NATO esmė – solidarumas.

Bet šventiniai balionai negali paslėpti to, kad Amerikoje sumaištis, ir D. Trumpas – tik jos produktas. Respublikonai, visad pasisakę už tvirtą vietą pasaulyje, dabar patys nebežino, ar jų šalis didi, kaip jie skanduoja, ar menka, kaip įtikinėja jų kandidatas. O jei amerikiečiai įtikės, kad Amerika menka, net ir priešų neprireiks Vakarų vienybei sugriūti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...