captcha

Jūsų klausimas priimtas

Penkeri metai po kruvino A. Breiviko išpuolio: Norvegijos vertybės išliko

Praėjus penkeriems metams po didžiausios Norvegijoje atakos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, šios šalies liberalios ir atviros vertybės yra išlikusios.
Tokiu metu, kai vis daugiau valstybių svarsto, kaip reaguoti į tokius žiaurius nusikaltimus, Norvegija, kuri penktadienį mini penktąsias dešiniųjų fanatiko Anderso Behringo Breiviko atakų, pareikalavusių 77 gyvybių, metines, laikosi „atvirumo“ ir „meilės“ kelio.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Mūsų atsakas yra daugiau demokratijos, daugiau atvirumo ir daugiau žmogiškumo“, – sakė tuometinis premjeras Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas apie tai, kaip jo tėvynainiai turėtų reaguoti į tas atakas.

Šalis buvo priblokšta, kai 2011 metų liepos 22 dieną aštuoni žmonės žuvo per bombos sprogimą prie vieno vyriausybinio pastato Osle, o dar 69, daugiausia – paaugliai, buvo nušauti Darbo partijos jaunimo stovykloje Utiojos saloje.

Jungtinės Valstijos po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų paskelbė „karą su teroru“, bet Norvegija, kaip sakė J.Stoltenbergas, sieks „atsakyti į neapykantą meile“.

Kol kitur Europoje kalbama apie saugumo stiprinimą drauge aukojant tam tikrą pilietinių laisvių laipsnį, norvegai stengėsi laikytis savo atviros visuomenės principų.

„Šalis šiandien daugeliu atžvilgių yra identiška (tai, kuri buvo prieš A.B.Breiviko atakas,) ir tai yra geras dalykas“, – sakė buvęs Darbo partijos jaunimo sparno lyderis Eskilis Pedersenas, kuris sugebėjo ištrūkti iš skerdynių Utiojoje.

„Terorizmo tikslas yra apversti visuomenę aukštyn kojomis. Tad tai pergalė – kad mes visko neapvertėme ir šiandien galime demonstruoti atpažįstamą (stiprios ir vieningos šalies) veidą“, – AFP sakė E.Pedersenas.

Šalyje po tų skerdynių nebuvo amerikietiško stiliaus patriotinių aktų, skubotų kovos su terorizmu įstatymų ar karių gatvėse.
Tačiau praėjus metams po A.B.Breiviko atakų nepriklausoma faktų nustatymo komisija atkreipė dėmesį į daugelį komunikacijos ir logistikos nesėkmių bei trūkumų koordinuojant atsaką.

Tos išvados privedė prie laipsniškos – ir bendrai konsensuso pagrindu atliktos – saugumo tarnybų ir įstatyminių ginklų revizijos siekiant padėti užkirsti kelią tokių atakų pasikartojimui.

Kalbant apie teisinį atsaką, A.B.Breivikas po pavyzdiniu laikomo proceso buvo nuteistas 21 metus kalėti su galimybe bausmę pratęsti neribotą laiką.
Tačiau anksčiau šiais metais Norvegijai prireikė apskųsti Oslo teismo sprendimą, kad A.B.Breiviko kalinimas vienutėje prilygsta „nežmoniškam“ elgesiui. Tas verdiktas pribloškė stebėtojus.

Teismas nusprendė, kad jo atskyrimas nuo kitų kalinių yra Europos žmogaus teisių konvencijos 3-iojo straipsnio pažeidimas, ir Norvegija tai ginčija.

J.Stoltenbergas, kuris dabar vadovauja NATO, kelios valandos po tos atakos pasakė, kad „atsakas į smurtą yra daugiau demokratijos, daugiau žmogiškumo, bet niekada (neturi būti) naivumas“.

A.B.Breivikas buvo vietinis žudikas ir Norvegija niekada nepatyrė tokio smurto, kuris pastaraisiais mėnesiais krėtė Prancūziją ir Belgiją.

Žurnalistė Asne Seierstad, kuri parašė knygą apie A.B.Breiviko atakas, sakė: „Norvegijai niekada nereikėjo susidurti su islamišku radikalizmu. Ir mes nežinome, kas būtų buvę pasakyta tokiu atveju.“

A.B.Breiviko byla iš tamsios internete gyvuojančio ekstremizmo periferijos į viešąją areną ištraukė jo ksenofobišką pasaulėžiūrą.

Tai buvo padaryta iš dalies tyčia, siekiant veiksmingiau kovoti su tokiomis idėjomis.

Tačiau antropologas Thomas Hyllandas Eriksenas sakė, kad A.B.Breivikas paspartino Norvegijos visuomenės poliarizaciją, kuri kilus migrantų krizei dar labiau padidėjo.

„Tų, kas nebūtinai būdami terorizmo rėmėjai laikosi tokių pačių, kaip jis, pažiūrų, islamoskeptiškų ir priešiškų daugiakultūriškumui, ... vis daugėja ir daugėja, (jie darosi) pastebimesni, labiau (atstovaujantys) pagrindinei srovei“, – mano T.H.Eriksenas.

„Jeigu 2011-ųjų liepos 22-oji buvo išbandymas demokratijai, aš galvoju, galima sakyti, kad mes jį išlaikėme, – sakė E.Pedersenas. – Tačiau tai nėra galutinė pergalė. Mes privalome toliau vienytis aplink demokratiją.“

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...