captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas: su B. Berezovskio mirtimi baigiasi ir V. Putino epocha

Egzilyje gyvenusio Rusijos oligarcho, Boriso Jelcino pilkojo kardinolo ir Vladimiro Putino gimdytojo Boriso Berezovskio mirtis užbaigia kelis politinius ciklus. Tarp jų – ir didžiausiu priešu tapusio V. Putino epochą, o tai Rusijos prezidentui – ne į naudą. Plačiau apie savo įžvalgas DELFI papasakojo politologas Nerijus Maliukevičius.  
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Egzilyje gyvenusio Rusijos oligarcho, Boriso Jelcino pilkojo kardinolo ir Vladimiro Putino gimdytojo Boriso Berezovskio mirtis užbaigia kelis politinius ciklus. Tarp jų – ir didžiausiu priešu tapusio V. Putino epochą, o tai Rusijos prezidentui – ne į naudą. Plačiau apie savo įžvalgas DELFI papasakojo politologas Nerijus Maliukevičius.

Jis B. Berezovskį apibūdina kaip simbolį kelių reiškinių. Visų pirma - Rusijos prezidento B. Jelcino epochos oligarchų. Taip pat į valdžios nemalonę patekusių politinių bėglių, kurių buvo įvairiais Rusijos istorijos laikotarpiais ir jiems netgi skirtas specialiu terminu virtęs pasenęs rusų kalbos žodis „opalnyj“ (опальный). Jis būrė apie save pabėgėlių ir V. Putino režimo priešininkų gretas.

„Su juo baigiasi ir tam tikra putiniškoji epocha. Jis buvo labai konkretus, aršus V. Putino oponentas. V. Putinas turėjo labai aiškų priešą savo politiniame įvaizdyje. Buvo nuolat pabrėžiama, kad V. Putinui kerštaujama už padarytus vienokius ar kitokius veiksmus. B. Berezovskio mirtis užbaigia tą priešpriešą su B. Jelcino epocha, – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas pabrėžia, kad V. Putinui tai nenaudinga.  – Paradoksas tas – dingsta V. Putinui naudinga „Rusijos priešų, išdavikų“ politinė korta. Reikia konstatuoti, kad V. Putinui teks save atrasti iš naujo, galbūt atrasti naujų priešų. B. Jelcino nebėra, jo aplinkos aršių oligarchų irgi nebelieka. Nebelieka to grand įvaizdžio – V. Putinas prieš ankstesnį jelciniškų demokratinių reformų laikotarpį. Taigi, V. Putino, kaip politiko, naratyve pritrūks B. Berezovskio.“

Reali įtaka mažėjo, išliko „antra nuomone“ Vakarams

Pastaruoju metu B. Berezovskio įvaizdis buvo sumenkęs – jam buvo klijuojama bankrutuojančio politiškai ir versle žmogaus etiketė. Todėl apie galimas pasekmes Rusijos ir šiai šaliai svarbių regionų, kaip antai Ukraina, Gruzija ir tos pačios Baltijos šalys, svarstyti galima daugiau prielaidomis.

 „Gruzijos ir Ukrainos vadinami projektai, nemanau, kad buvo esmingai susiję su B. Berezovskiu. Tai daugiau Kremliuje sklandančios populiarios legendos, - mano politologas. - Daugelis ekspertų sako, kad jo įtaka mažėjo, teismai su kitais oligarchais parodo jo finansinį nusilpimą. Tačiau nereikėtų užsiciklinti ant paskutiniojo laikotarpio. Net ir praradęs savo medijinius holdingus jis visgi išlaikė įtaką žiniasklaidoje. Todėl jis labiau svarbus kaip simbolis, o ne tuo, kiek pastaruoju metu ko kur turėjo.“

2001-2006 m. B. Berezovskis buvo priverstas parduoti turėtas televizijos ORT akcijas, buvo likviduotas ir kanalas TV-6, galiausiai pardavė ir laikraštį „Komersant“. B. Berezovkis buvo dar siejamas su Vladimiro Gusinskio žiniasklaidos imperija „Media Most“, televizija RTVi ir portalu newsru.com. „Jis bandė išlaikyti šią įtaką, tačiau ji aišku nesulyginama su tuo, ką jis turėjo anksčiau, - sako N. Maliukevičius. - Užsienio žurnalistai, ieškantys antros, kritinės nuomonės, visada turėjo galimybę pasiklausti jo. B. Berezovkis visada įvertindavo griežtai V. Putino politiką. Jis atliko viešo žmogaus žiniasklaidoje vaidmenį.“

Režimo kritikai geriau jau nevyktų į Lietuvą

Be V. Putino prarastos kortos, ko dar netenka pasaulis mirus B. Berezovskiui? N. Maliukevičius mano, kad tai didelis praradimas V. Putino kritikams egzilyje: „B. Berezovkis buvo simbolis daugeliui nuo Kremliaus bėgančių oponentų. Jis suteikdavo tiek simbolinę, tiek praktišką paramą jiems. Jo mirtis turės labai konkrečių pasekmių visai iš Rusijos pasitraukusiai aplinkai, kuri įsikūrė Londone. Nebeliks to charizmatiško traukos centro. Tai svarbiau nei Ukraina ar Gruzija, kur jo vaidmuo pastaruoju metu buvo minimalus.“

Politologas svarsto, kad Vakaruose atsiras tam tikras vakuumas, turės spręstis, ar vadinamųjų „opalnyj“ centru išliks Londonas, ar kelsis kur kitur, gal netgi į Lietuvą: „Nenoriu prikarksėti. Tikėkimės, tas centras nepersikels arčiau mūsų, į Lietuvą. Tokiu atveju turėtume didelių problemų su Kremliumi ir mūsų perkrovimo politika komplikuotųsi.“

Tačiau jis ramina, kad tai daugiau sarkastinis scenarijus, kuriuo jis nelabai tiki, nes patiems bėgliams nuo Rusijos režimo saugiau likti Vakaruose, o ne posovietinėje erdvėje: „Londonas, saugumo prasme, yra esminis pasirinkimas. Matėme, kaip Kremliaus oponentai buvo išgaudomi Kijeve. Visa posovietinė erdvė nėra jiems patikima.“

Įtarimų mirtis sukels bet kuriuo atveju

B. Berezovskio mirties aplinkybės dar neatskleistos, tačiau britų policija kol kas neturi įtarimų, kad dėl to gali būti kalti treti asmenys. Visgi viešojoje erdvėje netruko pasklisti abejonių, kad žmogus pats pasitraukė iš gyvenimo. Be kita ko primenama, kad ne vieną B. Berezovskio bendramintį ištiko neaiški baisi mirtis. Minimas buvusio rusų saugumo agento Aleksandro Litvinenkos mirtinas apnuodijimas radioaktyviuoju poloniu 2006 m. Londone, 2005 m. įvykusi neaiški buvusio Gruzijos vicepremjero Zurabo Žvanijos mirtis Tbilisyje.

Politologas N. Maliukevičius sako, kad nors aiškių apibendrinimų, kas kaltas dėl tų žmonių mirčių, daryti negalima, visgi pati situacija daug ką pasako: „Visų V. Putino oponentų mirtys, net jei jos yra natūralios, apauga įvairiomis versijomis, įtarimais ir spekuliacijos. Vien tai iliustruoja V. Putino režimo pobūdį. Tai V. Putino įvaizdžio didelė bėda.“

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Berezovskio mirtis

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...