captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Kerry Maskvoje: JAV reveransas dėl Sirijos?

Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Johno Kerry vizito Maskvoje išvakarėse „The Washington Post“ išplatino informaciją, kad susitikęs su Vladimiru Putinu J. Kerry siūlys dvišalį susitarimą dėl oro atakų koordinavimo ir keitimosi žvalgybos informacija Sirijoje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Jau po susitikimo „The Financial Times“, remdamasis aukštu valdininku, patvirtino, kad Pentagonas parengė susitarimą dėl Maskvos ir Vašingtono bendradarbiavimo, pagal kurį Maskvai būtų teikiama žvalgybos ir operatyvinė informacija, ko ji jau seniai siekia. Mainais JAV siekia užsitikrinti Kremliaus garantijas, kad į izoliuotus Sirijos rajonus bus tiekiama humanitarinė parama, bus apriboti smūgiai proamerikietiškai nusiteikusiems sukilėliams ir Rusija prisidės siekiant suformuoti naują Sirijos vyriausybę.

Toks J. Kerry siūlymas bendradarbiauti atrodo daugiau negu keistai, žinant Rusijos elgesį ir JAV administracijos požiūrį į jos veiksmus. Tiesa, kol kas ir Kremlius, ir Baltieji rūmai paneigė spaudos pranešimus, kurie esą nėra oficialūs.

Ketvirtadienį vakare, po to, kai Paryžiuje dalyvavo Bastilijos paėmimo šventės minėjimuose, JAV valstybės sekretorius išvyko į Maskvą.

J. Kerry į Maskvą pas Vladimirą Putiną, o vėliau ir pas užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, atvyko stiprinti bendros kovos su grupuote „Islamo valstybė“ (IS) ir al Nusros frontu Sirijoje. J. Kerry išreiškė susirūpinimą, kad abi šalys turi pradėti glaudžiau bendradarbiauti Sirijoje tam, kad šį penkerius metus trunkantį konfliktą pavyktų baigti diplomatiškai.

Tačiau prieš J. Kerry išvykstant į Maskvą laikraštis „The Washington Post“ paskelbė nutekintą informaciją, kaip gali atrodyti abiejų šalių bendradarbiavimas. 

JAV ketino siūlyti Rusijai, o gal užkulisiuose ir pasiūlė, nors abi pusės tai neigia, bendradarbiauti apsikeičiant žvalgybos informacija ir kuriant bendrą vykdymo grupę kovai su teroristiniu al Nusros frontu ir IS. Pasak spaudoje pasirodžiusios informacijos, viena kitą didžiausiomis grėsmėmis laikančių valstybių bendradarbiavimas būtų gana glaudus.

Būtų kuriama bendros vykdymo grupės būstinė, kurios vieta jau aiški – netoli Jordanijos sostinės Amano. Iš ten būtų koordinuojama turima žvalgybos informacija, oro antskrydžiai, bazėje dirbtų abiejų šalių personalas. Dirbtų tarsi savarankiškai, bet ir kartu. Pagrindinis klausimas, sulaukęs daugiausiai kritikos, – ar galima pasitikėti nuolat meluojančia Rusija ir dalytis su ja slapta žvalgybos informacija. Šalimi, kuri laikoma didžiausia grėsme JAV saugumui.  

Po susitikimo ketvirtadienį Kremlius sakė, kad apie jokį pasiūlymą nebuvo kalbama. Tiesiog apsitarta dėl būtinybės bendradarbiauti siekiant taikos Sirijoje. Tą patį sakė ir Baltieji rūmai.

„Tikiuosi, kad po mūsų šiandieninės konsultacijos galėsite raportuoti prezidentui B. Obamai, kad mums pavyko pasiekti pažangos diskusijoje, dėl problemų, kurias čia susirinkome aptarti“, – sakė Rusijos prezidentas V. Putinas. 

J. Kerry net atskleidė, kad sieks bendradarbiauti su Rusija sprendžiant ir Ukrainos konfliktą.

„Pone prezidente, mes abu su prezidentu B. Obama tikime, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos tokia pozicija, kad jos galėtų pakeisti įvykių eigą ne tik Sirijoje, bet ir Ukrainoje, ir dar keliose vietose, labai nekantrauju pradėti darbus. Daug jau padarėme, tačiau tikrai nesame ten, kur turėtume būti. Tikiuosi, pavyks pasiekti tikslus“, – viltį susitarti išreiškė JAV valstybės sekretorius J. Kerry.

Būtent karas Ukrainoje ir privertė pasaulį pamatyti, kokia iš tikrųjų yra V. Putino Rusija. Po to, kai prasidėjo konfliktas Rytų Ukrainoje, ir separatistai numušė Malaizijos lėktuvą, Putinas buvo izoliuotas tarp kitų lyderių. Aukščiausiu diplomatiniu lygiu V. Putinas buvo nustumtas į paraštes. 2014 metais Australijoje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime, Rusijos lyderį pasitiko tik Australijos gynybos sekretoriaus pavaduotojas, o kad galutinai suprastų, jog yra nemėgstamas, darant bendrą nuotrauką, buvo nustumtas į patį šoną.

Panašiai buvo ir prieš metus Turkijoje, kai Rusijos lyderis buvo priverstas sėdėti vienas. Tačiau jis po truputį jau ėmė jausti, kad pradėta operacija Sirijoje Rusiją vėl padarė svarbia žaidėja. Per susitikimą su juo B. Obama, prieš metus smerkęs V. Putiną, ne tik pasisveikino, bet ir derėjosi apie pusvalandį, kaip išspręsti padėtį Sirijoje.

Rusija, nepabijojusi viso sunitiško arabų pasaulio neapykantos ir didesnės Vakarų izoliacijos, pradėjo operaciją Sirijoje 2015 m. Tada Rusijos kovos būdas bombarduoti kasetinėmis bombomis – šluojančiomis viską savo kelyje – buvo vadinamas karo nusikaltimu.

Dabar Vakarai jau patys siūlo Rusijai bendradarbiauti, atvažiuodami pas dar taip neseniai izoliuotą V. Putiną tartis. Pamiršę karo nusikaltimus ir karą Ukrainoje. Vakarai delsia siųsti pajėgas į Siriją, to greičiausia nedarys, todėl lieka tik tartis dėl bendradarbiavimo.

Vakarai sako, kad Rusija mainais turės priversti pasitraukti diktatorių Basharą al-Assadą, tačiau pats B. al-Assadas interviu MSNBC kanalui sakė, kad niekas apie tai su juo niekada nekalbėjo.

„Kad Rusija aptars Sirijos ateitį su Jungtinėmis Valstijomis ir nuspręs, kas vyks šioje šalyje, yra netiesa. Daug kartų Rusija mus užtikrino, kad Sirijos likimas turi būti tik Sirijos žmonių rankose. Vakar ministras S. Lavrovas tą dar kartą aiškiai pakartojo“, – tikino Sirijos prezidentas B. al-Assadas.

Rusija ir toliau tęsia atakas prieš, kaip pati teigia, teroristus, tai yra IS ir al Nusros frontą, tačiau dažniausiai jos pajėgos padeda B. al-Assadui įsitvirtinti prieš sukilėlius. Alepas – paskutinė opozicijos pajėgų tvirtovė, kurią šiuo metu visiškai apsupo B. al-Assado pajėgos. Daugiau nei 300 tūkst. žmonių yra įstrigę mieste, negali gauti būtiniausios humanitarinės pagalbos. Pats B. al-Assadas neslepia, kad visų pergalių jam pavyko pasiekti būtent dėl Rusijos pagalbos.

Rusija skelbė, kad kovoja su terorizmu, tačiau beveik visą laiką bombardavo opoziciją. Amerika oficialiai kaltino Rusiją melu, Pentagonas nuolat pateikdavo įrodymų, ką iš tikro atakuoja Rusija.

Gynybos sekretorius Ashtonas Carteris sako, kad palaiko J. Kerry bandymą bendradarbiauti ir raginti Rusiją pasielgti teisingai, tačiau yra labai skeptiškas, ar Rusija galima pasitikėti, nes jam yra tekę dirbti su ja. Nemažai aukštų Pentagono ir Lenglio (CŽA) pareigūnų taip pat skeptiškai žiūri į žvalgybos duomenų dalijimąsi su Rusija.

O spręs viską čia greičiausiai V. Putinas. Ar pradėti bendradarbiauti su JAV, o gal toliau daryti ką nori, nes juk būtent tai ir grąžino jį į tarptautinę areną ir leido įtvirtinti dvi karines bazes – Latakijoje ir Tartuse.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...