captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl teroristų taikiniu vis dažniau tampa Prancūzija

Prancūzija – viena didžiausių Europos valstybių, o smūgis jai turi visai kitokį informacinį efektą nei kuriai nors Vidurio Europos valstybei. Be to, Prancūzijoje yra viena didžiausių Europoje islamo bendrijų, kurios nemaža dalis yra prastai integravusis į prancūzų visuomenę. Taip LRT.lt teigia politologas Laurynas Kasčiūnas ir Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) docentas Mantas Martišius.
Sipa/Scanpix nuotr.
Sipa/Scanpix nuotr.

19 tonų sveriančiam sunkvežimiui įsirėžus į minią Nicoje, mažiausiai 84 žmonės žuvo, bent 100 sužeistų. Įtariama, kad tai galėjo būti teroro išpuolis, nors atsakomybės dar neprisiėmė jokia grupuotė, skelbia BBC. Minia šventė Bastilijos paėmimo dieną. 

Prancūzijos žiniasklaida skelbia, kad sunkvežimį vairavo 31-erių metų tunisiečių kilmės Nicos gyventojas. Jis taip pat tol šaudė į žmones, kol jį nukovė policija. Aiškinamasi, ar su juo galėjo veikti dar vienas asmuo.

Skaičiuojama, kad nuo 2015-ųjų sausio tai yra jau septintas išpuolis, per kurį žūsta žmonės Prancūzijoje.

M. Martišius: priemonės, kuriomis mes kovojame – ribotos ir neveiksmingos

Kaip teigia politologas L. Kasčiūnas, Prancūziją teroristai pirmiausia renkasi dėl to, kad tai – viena didžiausių Europos šalių: „Smūgis Prancūzijoje turi visai kitokį informacinį efektą nei kurioje nors Vidurio Europos valstybėje ar Baltijos šalyje.“

Atsakomybės už išpuolį kol kas neprisiėmė nė viena teroristų grupuotė, bet „Islamo valstybė“ internete sveikina išpuolį.

„Kodėl pasirenkama Prancūzija? Atsakymas paprastas – Prancūzijoje yra didžiulė islamo bendrija, viena didžiausių Europoje, – teigia VU KF docentas M. Martišius. – Šioje šalyje nemažai ir prastai integruotų musulmonų. [...] Kodėl Lietuvoje radikalių musulmonų teroristinių aktų galimybės yra pakankamai mažos? Dėl to, kad pas mus musulmonų labai mažai, jų beveik nėra.“


BNS foto nuotr.

Apytiksliai skaičiuojama, kad Prancūzijoje gyvena apie 5 mln. žmonių, kurių šeimoje ir giminėje buvo ar yra išpažįstamas islamas.

Pasak L. Kasčiūno, kol kas dar trūksta tikslesnės informacijos, kas ir kodėl įvykdė teroristinį išpuolį, tačiau Prancūzijoje musulmonų bendruomenė yra išties mažiausiai integruota. „Tai – labai svarbus kriterijus. Vokietija turi didelę turkų bendruomenę, bet turkai nėra tas radikalaus islamo šaltinis. Prancūzai turi problemų dėl jų integracijos, apie tai kalbame po kiekvienos atakos“, – LRT.lt sakė L. Kasčiūnas.

M. Martišiaus teigimu, yra ir kitas svarbus aspektas, apie kurį kalbama mažai arba bijoma apie tai kalbėti. Pasak VU KF docento, tos priemonės, kuriomis kovojama prieš teroristus, yra ribotos ir neveiksmingos.

„Įsivaizduokime, kad esu bankų plėšikas. Noriu apiplėšti banką, pasiimti pinigus ir leisti juos savo malonumams. Tie, kurie kovoja su manimi kaip plėšiku, bando surasti ir, jei suras, atims pinigus, o mane pasodins į kalėjimą. Tai bus bauda ir parodymas kitiems, kad norėjau pinigų, o praradau ir juos, ir laisvę. Bet jei pagal tą pačią analogiją esu teroristas savižudis, esu įsitikinęs, kad po tokių veiksmų sulauksiu ne bausmės, o kitame gyvenime būsiu apdovanotas patekimu į rojų, kaip kovoti su manimi?

Klausimas – ką daryti? XIX a. – XX a. pradžios patirtis sakydavo, kad reikia bausti aplinką, iš kurios jis atėjo, tačiau čia susiduriame su rimta teisine, demokratine, žmogaus teisių problema. Sakoma, kad sesuo neatsakinga už tai, ką padarė brolis, tėvas neatsakingas už tai, ką padarė sūnus. Turime uždarą ratą – savižudžio nebenubausi, o jo aplinka sako, kad yra niekuo dėta. Po įvairių teroristinių išpuolių mes negirdime iš religinių lyderių atsiribojimų ar pasakymų, kad jų religija – taiki“, – LRT.lt komentavo M. Martišius.


Reuters/Scanpix nuotr.

Jo teigimu, XIX ar XX a. pradžioje visa tai buvo sprendžiama paprastai, nors tai dabar prieštarautų įstatymams. „Tokius žmones tiesiog surinktų ir išsiųstų į jų kilmės šalis, o jei jie netgi gimę, pavyzdžiui, Prancūzijoje, bandytų izoliuoti. Turbūt paskutinis kartas, kai buvo taikyta kolektyvinė atsakomybė, buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) po II pasaulinio karo, kai Japonija užpuolė Ameriką. Absoliuti dauguma japonų, gyvenusių JAV ir turėjusių JAV pilietybę, buvo tiesiog suimti ir išvežti į tam tikras sulaikymo stovyklas. Vėliau po karo buvo pripažinta, kad tai buvo neteisinga. Tie veiksmai nėra labai skanūs, bet jie – gan efektyvūs“, – tęsė M. Martišius.

„Prancūzijos prezidentui reikia pasakyti, kad jis kažką darys“

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as teigia, kad siaubas darkart apėmė šalį. Pasak jo, akivaizdu, jog tai teroristinė ataka, ir ji, pasak prezidento, parodė, kad privaloma kovoti prieš terorizmą. F. Hollande`as sako, kad niekas neprivers pasiduoti šioje kovoje. Prancūzija sukrėsta šios tragedijos, bet esanti tvirta ir visada bus stipresnė už išpuolių rengėjus.

M. Martišiaus manymu, Prancūzijos prezidentas nelabai turi ką pasakyti. „Yra ta mantra, kuri – kaip užkeikta: mes suaktyvinsim, padarysim, neleisime, keisimės informacija, rasime... Tai yra žodžiai, tam tikra malda po tokių įvykių. Visą laiką tą patį sakome, bet [...] reikia pripažinti, kad priemonės, kuriomis kovojame, yra ribotos. Viskas paliekama laisvei, išeinama į gatves, bet ar tuos žmones, kurie yra nusiteikę labai priešiškai, tai paveikia? Manau, kad nelabai“, – LRT.lt sakė M. Martišius.

Anot politologo L. Kasčiūno, niekas nenori rizikuoti ir siųsti žmonių ant žemės, todėl tempiama guma ir ieškoma, kas gali vesti procesą į priekį. „Manau, prezidentui reikia pasakyti, kad jis kažką darys. Ši problema gilesnė nei tik „Islamo valstybė“. Problema susijusi su tuo pačiu multikultūriniu visuomenės modeliu ir tuo, kad jis Vakarų Europoje, šiuo atveju – Prancūzijoje, neveikia“, – teigė L. Kasčiūnas.

L. Linkevičius: jie – visiški bailiai

Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LRT.lt teigia, kad teroristai renkasi jautriausias vietas, kur įvykiai turės didžiausią rezonansą ir bus labiausiai matomi pasaulyje. „Nepamirškime, kad buvo nacionalinė Prancūzijos šventė, minima valstybės diena. Siekia smogti ten, kur jautriausia ir skaudžiausia. Jiems reikia matomumo ir pasėti baimę, todėl jie taip ir daro“, – teigė L. Linkevičius.


BNS foto nuotr.

Pasak URM vadovo, kadangi teroristiniai išpuoliai vyksta toliau, akivaizdu, kad ne viską daro ne tik Prancūzija, bet ir kitos šalys, kuriose įvyksta panašios tragedijos.

„Kiek jie tęsis? Tiek, kol sugebėsime užkirsti tam kelią. Tai susiję ir su mūsų specialiųjų tarnybų veikla, jų bendradarbiavimu, informacijos pasikeitimu, prevencijos priemonėmis. Tai susiję su visuotiniu visuomenių pasmerkimu, nepaisant religijų, rasių, tikėjimų. Čia turi būti visuotinis pasmerkimas, nes šitie žmonės, kurie dedasi, kad kovoja už kažkokias vertybes, yra visiški bailiai, nes žudo civilius, beginklius žmones, taip pat – vaikus“, – pabrėžė L. Linkevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Teroro išpuoliai Prancūzijoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...