captcha

Jūsų klausimas priimtas

Latvijos rusai: gyvena Europos Sąjungoje, bet ilgisi kitos – Sovietų

Kaip gyvena ir ko tikisi Latvijos rusų bendruomenė? Jie gyvena Europos Sąjungoje, bet vis dar ilgisi kitos Sąjungos – Sovietų. Jie bendrauja tarpusavyje, beveik neturėdami jokio ryšio su latviais. Socialinį tyrimą apie Latvijos rusų gyvenimą pristato radijo stotis „Svoboda“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Tyrimo išvados sugulė į dokumentų rinkinį „Visuomenės saugumas: įsitraukimo ir atskirties dilema. Rusakalbių bendruomenės Latvijoje portretas“. Jo sudarytoja ir redaktorė Žaneta Ozolina papasakojo radijo stočiai „Svoboda“ apie tyrimo rezultatus.

Kalbos vaidmuo

Jos teigimu, idėja išleisti tokią knygą kilo po Ukrainos įvykių, kadangi tuo metu Latvijos valstybė užsakė atlikti daug sociologinių tyrimų, norėdama išsiaiškinti šalies rusakalbių gyventojų nuomonę įvairiais klausimais.

„Skaitydama šiuos tyrimus vis galvojau: na, gerai, mes sužinojome, kad 53 proc. rusakalbių – Latvijos patriotai, o 46 proc., deja, ne. Bet kodėl 83 proc. iš pastarųjų vis dar galvoja, kad Sovietų Sąjunga buvo gera? Man pritrūko įvardintų priežasčių, kodėl žmonės galvoja vienaip ar kitaip. Ir mane nustebino, kad Sovietų Sąjungos ir Rusijos simpatikų po lygiai yra ir tarp Latvijos pilietybę turinčiųjų, ir tarp ne piliečių visose amžiaus kategorijose“, – priežastis, kodėl reikėjo tokio tyrimų rinkinio, vardijo Ž. Ozolina.

Be to, tuo pačiu metu Europoje vykdytas didelis tarptautinis tyrimas „Mobility and Inclusion in Multilingual Europe“ („Mobilumas ir integracija daugiakalbėje Europoje“). Jame tirta, kokią įtaką daro kalba skirtingose gyvenimo sferose – finansuose, ekonomikoje, saugume. Latvijos atstovai taip pat pateikė savo poziciją, kaip jų šalyje įvairiomis kalbomis kalbantys žmonės supranta vieną ar kitą įvykį.

Nesusišneka tarpusavyje

Kaip pavyzdys panaudotas saugumo klausimas – tarkim, viena visuomenės dalis jaučiasi neužtikrintai ir organizuoja renginius tam saugumui sustiprinti. Tuo tarpu kita bendruomenės dalis tai priima kaip grėsmę sau, nors iš esmės jos nėra. Išeina, kad abi visuomenės dalys įžvelgia grėsmę viena kitoje, bet iki galo šio dalyko neišsiaiškina.

„Mes kalbame apie Latviją kaip apie dviejų bendruomenių valstybę. Tai mums tinka: dvi bendruomenės kalba dviem kalbomis, žiūri skirtingus televizijos kanalus, linksminasi skirtinguose klubuose ir beveik vieni su kitais nebendrauja. Mes apklausėme rusakalbius iš skirtingų sferų, pensininkus, jaunimą, kaip jie jaučiasi Latvijos visuomenėje, kokia ateitis jų laukia“, – aiškino Ž. Ozolina.

Apimtos svarbiausios gyvenimo sritys: ekonomika, nevyriausybinės organizacijos, švietimas, socialiniai tinklai, kultūra.

Paaiškėjo, kad kalbos nemokėjimas turi įtakos, net jeigu nenorima įklimpti į greitųjų kreditų pinkles. Kur kas daugiau informacijos apie tai transliuojama Latvijos televizijose, tačiau rusakalbiai jų nežiūri, o Rusijos kanaluose apie tai nekalbama.

Svarbiau darbo vieta

Dėl švietimo apklaustų moksleivių nuomonės irgi išsiskyrė: gyvenantys ten, kur aplinkoje dažniau skamba latvių kalba (Kuržemės regionas), išsilavinimu nesiskundė, netrukdė jiems ir dvikalbystė kasdieniame gyvenime. Tačiau Rygos, Latgalos, kur dažniau kalbama rusiškai, jaunimas nusiteikęs atvirkščiai: dvikalbę švietimo sistemą jie vertina neigiamai, nors ir dėl skirtingų priežasčių. Rygiečiai baiminasi, kad laikui bėgant tokios sistemos nebeliks, o štai moksleiviai iš Latgalos skundėsi prasta jos kokybe.

Vis dėlto kalba ir identitetas rusakalbiams Latvijos gyventojams nėra pirmaeilės svarbos dalykai. Kur kas svarbiau jiems socialiniai ir ekonominiai klausimai: jų pačių ir jų vaikų ateitis, darbo vietos, išsilavinimas. Tai juos neramina nepriklausomai nuo to, ar jie moka latvių kalbą, ar ne. Taip pat tai yra dalykai, kurie vienija rusakalbius ir latvakalbius Latvijos gyventojus. Dar vienas jungiantis dalykas – antipatija pabėgėliams ir nepasitenkinimas imigracija.

Pasak tyrimų organizatorių, tiesiogiai apie Rusiją ir galimas grėsmes dėl pablogėjusių Latvijos santykių su šia šalimi nekalbama, bet „Rusijos faktorius jaučiamas kažkur šalia“.

„Mums kilo klausimas, kaip galėjo nutikti, kad 20 metų jaunas žmogus, gimęs nepriklausomoje Latvijoje, užaugęs Europos Sąjungoje ir naudojęsis visais demokratijos privalumais bei europietiškomis vertybėmis, tačiau vis dar mano, kad Vladimiras Putinas yra geras lyderis“, – stebėjosi Ž. Ozolina.

Dar vienas į akis krintantis dalykas – į kitas ES šalis emigruojantys Latvijos gyventojai. Latviai ten kuria bendruomenes, moko vaikus latvių kalbos, steigia sekmadienines mokyklas ir t.t. Tuo tarpu rusakalbiai mieliau įsilieja į rusų bendruomenes ir dar labiau nutolsta nuo savo gimtosios šalies.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...