captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip kis Europos Parlamentas, Jungtinei Karalystei palikus ES

Jungtinei Karalystei trinktelėjus Europos Sąjungos durimis, Europos Parlamentas (EP) turės sukti galvą, kokios naujos kvotos šalims įsigaliotų po 2019 m. rinkimų. Šiuo metu britai turi 73 vietas europarlamente.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kaip teigia EP Informacijos biuro atstovas žiniasklaidai Robertas Pogorelis, kol kas dar nėra gauta oficialaus JK prašymo išstoti iš ES. Jį gavus, prasidėtų derybos, kuriose esą būtų suderintas oficialus išstojimo terminas. „Prognozuojama, jog tai truktų ne mažiau kaip porą metų nuo prašymo gavimo. Tik nuo to termino JK būtų laikoma oficialiai išstojusia, taigi ir jos EP nariai nebegalėtų toliau eiti pareigų“, – LRT.lt komentavo R. Pogorelis.

Pasak EP Informacijos biuro atstovo, net jei išstojimo terminas būtų šiek tiek ankstesnis, realiausia tikėtis, kad naujos EP mandatų kvotos šalims įsigaliotų po 2019 m. EP  rinkimų. „Koks po jų bus EP narių skaičius – dar anksti spręsti. ES sutartyje pasakyta, kad didžiausias leistinas europarlamentarų skaičius yra 751 – toks, koks yra dabar. Jei jis išliktų, tuomet atstovų iš kai kurių ES šalių gali padaugėti, atsižvelgiant į gyventojų skaičių“, – tęsia R. Pogorelis.

Tačiau EP narių skaičius esą gali ir sumažėti. Gavus JK prašymą, EP Konstitucinių reikalų komitetas netrukus pradėtų rengti rezoliuciją su konkrečiais siūlymais, kuriems vėliau turėtų pritarti visas parlamentas plenarinėje sesijoje.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis sako žinantis, kad EP pirmininkas Martinas Schulzas britų europarlamentarams yra išsiuntinėjęs „nuraminimo“ raštus.

„Jų esmė ta, kad europarlamentarai nesijaudintų – iki tol, kol nesibaigs derybos, niekas nepasikeis. Tuos raštus gavo ir britų europarlamentarų darbuotojai“, – LRT.lt sakė V. Mazuronis.

Tuo metu dabar jau buvęs europarlamentaras Gabrielius Landsbergis teigia kurį laiką nekalbėjęs su kolegomis iš EP, tačiau tikina, jog Lietuvai naudingiau, kai britai yra EP.

„Iš savo patirties EP galiu pasakyti, kad tuomet, kai reikėdavo priimti politinius sprendimus, ypač tuos, kurie buvo mums svarbūs dėl Rusijos ar Ukrainos, dabar priimti bus kur kas sunkiau. Gana dažnai savo balsavimuose remdavomės britų konservatoriais ir leiboristais. Taigi tai yra ganėtinai nemažas praradimas nepriklausomai nuo to, ar balsai bus prarasti, ar kvotos kaip nors perskirstytos“, – LRT.lt teigė G. Landsbergis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...