captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Pasaulio dėmesys – Kipro likimui (apžvalga)

Užsienio spaudos apžvalgoje vėl kalbėsime apie bankų krizę Kipre, nes tai Lietuvai aktualu dėl kelių priežasčių: abi šalys mažos ir priklauso Europos Sąjungai, Lietuva ruošiasi perimti pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir kada nors vėliau įsivesti, kaip ir Kipras, eurą. Todėl jai svarbu suprasti, kaip ir kodėl nesiseka spręsti bankų krizės.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Užsienio spaudos apžvalgoje vėl kalbėsime apie bankų krizę Kipre, nes tai Lietuvai aktualu dėl kelių priežasčių: abi šalys mažos ir priklauso Europos Sąjungai, Lietuva ruošiasi perimti pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir kada nors vėliau įsivesti, kaip ir Kipras, eurą. Todėl jai svarbu suprasti, kaip ir kodėl nesiseka spręsti bankų krizės. 

Antradienio vakarą Kipro parlamentas atmetė Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo siūlomą Kipro bankų gelbėjimo planą. Nuo to laiko iki šiol, rengiant šią apžvalgą kovo 22 d., penktadienio, vakare, intensyviai ieškoma ir vis dar nerandama visoms pusėms priimtinos išeities.

Vis dėlto Europos centrinis bankas jau pareikalavo imtis konkrečių priemonių, kad būtų užkirstas kelias masiniam kapitalo iš Kipro ištekėjimui. Kaip pranešė Diuseldorfo verslo laikraštis „Handelsblatt“, Kipro gyventojams bus ilgesnį laiką leidžiama iš banko sąskaitų nusiimti tik ribotus kiekius grynųjų pinigų. 

O be to, kad bankuose bus leidžiama išsiimti ar pervesti tik mažas sumas pinigų,  Kipro parlamentas Nikosijoje pradėjo svarstyti ir kitus pasiūlymus iš krizės kapstytis. Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“,

Kipro vyriausybė ketvirtadienį siūlė sukurti bankų gelbėjimo fondą, kurį sudarytų lėšos iš Kipro pensijų ir Bažnyčios fondų bei aukso atsargų. 

Tačiau atsakingi Vokietijos politikai šią mintį gana greitai atmetė. Kanclerė A. Merkel penktadienį pareiškė, jog neleistina, kad bankų sistemos sanavimui būtų panaudojamos ir senatvės pensijoms skirtos lėšos. Tai pažeistų Europos Sąjungos principus, kurių jokiu būdu negalima atsisakyti. 

Anksčiau šį Kipro pasiūlymą per nacionalinę Vokietijos televiziją „ARD“ sukritikavo krikščionių demokratų frakcijos Bundestage pirmininkas Volkeris Kauderis.

O Vokietijos buvusių komunistų, dabar vadinamosios kairiųjų partijos vadovas Gregoras Gysis Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ teigė, jog negalima prileisti to, kad Kipras kada nors nebepajėgs išmokėti pensijų.  

Politiko nuomone, didiesiems bankams, kuriems gresia bankrotas, reikėtų leisti bent dalinai tapti nemokiais. Valstybė tada išgelbėtų tik mažųjų indėlininkų sąskaitas ir tam panaudotų akcininkų ir oligarchų indėlius. Panašiai, esą, buvo elgiamasi Islandijoje, teigė G. Gysis, Vokietijoje vis dar populiarus. 

Tuo tarpu Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble Graikijos dienraštyje „Ta Nea“ dar kartą pareikalavo, jog prie Kipro bankų sanavimo turi prisidėti ir tų bankų indėlininkai. 

Dienraštis „Neue Osnabrucker“ penktadienio ryte rašė: „jeigu neįvyks fundamentalaus pokyčio,  Kipro vyriausybė vargu ar sugebės išvengti šalies paskelbimo nemokia. Kol kas ji dar daug vilčių deda į Rusiją. Tačiau iki šiol derybos praėjo be apčiuopiamų rezultatų. Greitos finansų pagalbos Kipras matyt nesulauks“. 

Maždaug tuo pačiu metu Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pranešė, jog Rusija paskelbė, kad jos derybos su Kipru dėl finansų pagalbos jam suteikimo žlugo. Finansų ministras A. Siluanovas po susitikimo su Kipro finansų ministru M. Sarrisu Maskvoje pasakė, kad Kipro pasiūlymai Rusijos nedomina, investavimas į Kipro dujų telkinius taip pat ne“. 

Kitas Vokietijos dienraštis, Mainco „Allgemeine“, rašė, kad „kuo padėtis pavojingesnė, tuo svarbiau išlaikyti blaivias, šaltas galvas. Kipro atveju tai reiškia, kad Europos Sąjunga neturi daryti klaidos tik šiaip sau priimti tenykštės vyriausybės siūlomą planą – vien dėl to, kad laikas tirpsta ir iš pusės salos sudaryta valstybė šiaip taip bus sukrapsčiusi (jei sukrapštys) sutartą 5,8 milijardų eurų indėlį tenykščiams bankams gelbėti. 

Ne, reikia likti prie to, kad euro valstybių grupė tik tada neleis įvykti Kipro bankrotui, jeigu bus pašalinta pamatinė valstybinio bankroto priežastis“, – rūsčiai tarė Mainco dienraštis. 

Šiaip jau daugelis laikraščių kritikavo ligšiolines visų veikėjų pastangas išbristi iš krizės. Štai Varšuvos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ nuomone, „būtų reikėję gudriau suplanuoti paties Kipro indėlį į gelbėjimo fondą.

Reikėjo mokesčiais apkrauti tik 100 tūkst. eurų viršijančius indėlius – tada būtų visų pirma nukentėję Rusijos oligarchai, kurių didžiuliai pinigų maišai Kipre dalinai nesukaupti nei švariai, nei sąžiningai. Tuo atveju tikriausiai nebūtų prapliupusi visuotinė panika, ir valstybė jau būtų turėjusi keletą milijardų eurų savo sąskaitoje“, – rašė Lenkijos sostinės dienraštis ketvirtadienį. 

Šanchajaus dienraštis „Jiefang Ribao“ teigė, jog „blaiviai pasižiūrėjus, Kipras juk negali spyriotis prieš Europos Sąjungą. Jo ekonomika toli gražu ne tokia didelė, kad bendrame plane ką noras reikštų. Tuo pačiu Kipro vyriausybė nenori nuvilti ir didžiųjų Rusijos indėlininkų ir atsisakyti savo, kaip mokesčių rojaus, verslo modelio“, – rašė Kinijos laikraštis. 

Pasak Suomijos dienraščio „Keskisuomalainen“, ne kiti euro zonos kraštai turi Kiprą gelbėti, o „pats Kipras turi pasidaryti išvadas, prie kurių priklauso ir jo bankų sistemos žlugimas bei pasitraukimas iš euro zonos“. 

Padėtį gana taikliai apibendrino Dublino dienraštis „Irish Independent“. Anot jo, „akivaizdu, kad Vokietijos kanclerė A. Merkel prieš rinkimus rugsėjį nieko nedarys, kas supykdytų rinkėjus. Taip pat akivaizdu, kad Vokietijai ir kitiems kreditoriams visokie gelbėjimo paketai įgriso iki gyvo kaulo. 

Tuo tarpu pietinės šalys nieko nebenori daugiau girdėti apie taupymo politiką. Yra dar ir rusiškasis veiksnys. Kadangi Kipre tiek daug stambių Rusijos indėlininkų, Europa nori Kiprą nubausti, kad įsileido šitiek įtartinų pinigų. 

Atsižvelgiant į būsimą rinkimų kovą Vokietijoje, iki metų pabaigos Europa versis iš vienos krizės į kitą. Ji be reikalo prisidarys priešų ir gąsdins savo piliečius. Juk sykį išleidus bankinių sąskaitų apiplėšimo džiną iš buteliuko, jį labai sunku sugrūsti atgal į buteliuką“, – rašė Airijos sostinės dienraštis. 

Pasak Šveicarijos dienraščio „Neue Zurcher“, „bankų problemą reikia spręsti taip, kad kritiškoje padėtyje atsidūrusios finansų institucijos būtų tvarkingai paskelbiamos nemokiomis arba restruktūruojamos ir ženkliai geriau kapitalizuojamos.

O to išlaidas padengti pirmiausia turėtų bankų savininkai, paskui obligacijų turėtojai ir tik galiausiai taupytojai, kurių mažiausiesiems valstybė socialiniais sumetimais galėtų kompensuoti nuostolius. 

Tačiau svarbiausia ištrūkti iš to velnio rato, kai už neapdairią verslo politiką galutinai sumoka valstybės mokesčių mokėtojai. O valstybės skolas reikia užvesti ant patikimo konsolidacijos arba perskolinimo kelio“, – rašė Ciuricho dienraštis.

Miunchene leidžiamo dienraščio „Suddeutsche“ nuomone, „iš Kipro krizės – trys pamokos. Pirma, ji Europos nestato pavojun. Antra, ją reikia spręsti visų pirma prisidedant jos sukėlėjams, taigi patiems Kipro bankams ir jų akcininkams bei investuotojams, kurie iš tokio verslo apčiuopiamai pelnėsi, – bet ne taupytojams. 

Trečia, Europa turi tapti stipresnė ir pajėgesnė imtis sankcijų, ypač kai kurių „savųjų“ atžvilgiu“, – rašė Pietų Vokietijos dienraštis.

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...