captcha

Jūsų klausimas priimtas

NATO prieš Varšuvos susitikimą: išvakarėse – apie atgrasymą

NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Vokietijos kanclerė Angela Merkel pripažino, kad rytinės sąjungininkės buvo beprarandančios tikėjimą, kad Aljansas jas apgintų. Bet penktadienį Varšuvoje bus patvirtintas planas siųsti keturis batalionus į priešakines Aljanso nares, todėl Lenkija susitikimą vadina svarbiausiu šiame tūkstantmetyje ir sako, kad tikroji narystė NATO prasidės tik įvykdžius jo sprendimus. Tačiau kritikai sako, kad į Rusijos agresyvumą NATO atsako per lėtai ir per mažai, todėl vargu ar gali ją atgrasyti.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Tai bus NATO susitikimas, kuris Baltijos šalims užtikrins jau nebe nuraminimą, o gynybą – kad priešas čia susidurtų su tūkstančiais karių iš daugelio Aljanso sąjungininkių. Tai – ir lūžio taškas pačiam NATO: teritorinė gynyba po ketvirčio amžiaus – vėl svarbiausia Aljanso užduotis ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. 

„Sprendimas padidinti NATO priešakinį buvimą keturiais tvirtais daugiašaliais batalionais – po vieną Lenkijoje ir kiekvienoje iš Baltijos šalių – siunčia labai aiškų signalą, kad esame pasirengę ginti ir saugoti kiekvieną mūsų teritorijos dalį“, – sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Pasak Lenkijos gynybos ministro, nuo tos akimirkos, kai šio susitikimo sprendimai bus įgyvendinti, apie baimę bus galima pamiršti: „Be abejonės, Lenkijos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių, viso vadinamojo „Rytų flango“, akimis, šio viršūnių susitikimo svarba gali būti prilyginta nebent akimirkai, kai tapome NATO nariais“, – pabrėžia Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius.

Bet kaip tik Varšuva labiau negu bet kas patyrė NATO vangumą. Nusivylusi, kad per septyniolika narystės Aljanse metų NATO vėliavas joje iškėlė tik simboliniai daliniai, Lenkija kaip svarbiausia regiono sąjungininkė reikalavo ne mažiau kaip aštuonių tūkstančių karių, bet dar prieš mėnesį išvis nežinojo, ar bent ką nors gaus. 

Ir tik kai Kanada sutiko prisijungti prie keturių batalionų schemos, spragą Lenkijoje sutiko užpildyti Jungtinės Valstijos. Tokia sumaištis vargu ar gali nuraminti.

Varšuvos susitikimo tema – atgrasymas, o atgraso ne tik karių skaičius, bet politinė valia, ryžtas ir solidarumas. Bet ar Rusija, savo sienos pusėje dešimtis tūkstančių karių galinti perdislokuoti per kelias valandas, iš tiesų pakeis planus matydama, kaip NATO dvejus metus derasi dėl vos kelių tūkstančių dislokavimo.

„Kai kurioms šalims vis dar sunku deramai pripažinti grėsmę, ateinančią iš Rytų. Kitoms kyla ir kitų grėsmių arčiau savo sienų, todėl joms sunkiau susitelkti į grėsmę iš Rytų. Bet svarbiausia – tiek pastangų dedama atkurti partnerystę su Rusija, kurią ji ir sulaužė“, – pasakoja „Atlantic Council“ bendradarbis Jorge`as Benitezas.

„Daugelis Aljanso valstybių galbūt tikėjosi, kad naujas periodas su Rusija nebus ilgas, galbūt problemos kažkaip išspręs, Ukrainos krizė nuslops, kad priemonių pakaks, kad nereikia erzinti Rusijos, provokuoti jos, kad užtenka nuraminti sąjungininkus“, – aiškina Estijos tarptautinio gynybos studijų centro studijų vadovas Tomas Jermalavičius.

Tik nenuilstamas rytinių NATO narių spaudimas privertė Aljansą veikti. Vokietijos vadovė A. Merkel ketvirtadienį pripažino, kad sąjungininkai Rytuose buvo beprarandą pasitikėjimą Aljanso gebėjimu juos apginti.

„Rusijos veiksmai Ukrainoje giliai sukrėtė mūsų Rytų kaimynes. Jei teisės galiojimui ir sienų šventumui metamas iššūkis žodžiais ir veiksmais, tuomet pasitikėjimas prarandamas. Ypač mūsų sąjungininkus rytuose tai rimtai sudrebino ir jiems reikia aiškių Aljanso užtikrinimo žingsnių“, – pasakoja A. Merkel. 

Bet ar gali jaustis Baltijos šalys užtikrintos, jei lyderiai pripažįsta, kad batalionai jų neapgins, o ekspertai sako, kad tam reiktų penkis ar dešimt kartų didesnių pajėgų? Kai sprendimų NATO ieško taip ilgai, ar kilus krizei sugebėtų sutarti dėl naujų žingsnių per kelias valandas, kad po to netektų jau jų vaduoti ir rizikuoti Trečiuoju pasauliniu karu?

„Jeigu norite atsiųsti pastiprinimus į Baltijos šalis laiku, atitinkami politiniai sprendimai turi būti priimami labai iš anksto“, – pabrėžia buvęs NATO vadavietės vadovas Egonas Rammsas.

Senbuviai ramina, kad NATO prireikė dešimtmečių ir per Šaltąjį karą, kol sukūrė gynybos nuo Sovietų Sąjungos sistemą, tad nenuostabu, kad Vakarai instinktyviai siekia neperlenkti lazdos.

„Politiniai lyderiai visada klausia, kai imatės priemonių, kurių nori kariuomenė, – ar jos stabilizuoja, ar destabilizuoja. Ir, žinoma, galite būti tikri, kad kitoje pusėje Rusijos pareiškimai ir propaganda rodys tai kaip žingsnius padėčiai bloginti. Taigi Vakarų politiniai lyderiai turi atremti šiuos argumentus, dirbti su savo rinkėjais ir žiniasklaida. Taigi tai – procesas“, – sako buvęs NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Wesley Clarkas.

Tačiau generolai siūlo patikėti jais: gynyba brangi, bet karo kaina nepalyginamai didesnė.

„Generolai, kitaip negu politikai, bent jau tokie generolai kaip aš, mes buvome kare. Žinome, kas yra karas. Jis velniškai baisus. Turime jo vengti visomis jėgomis. O išvengti galima tik būnant stipriems“, – akcentuoja buvęs NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojas Richardas Shirreffas.

Varšuvoje NATO darys tai, ką turėjo padaryti dar užpernai Velse, bet nepadarė. Jau tada kalbėta, kad akys atsimerkė, bet dar ir dabar ekspertai sako, kad Aljansui dar reikia žadintuvo skambučio.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...