captcha

Jūsų klausimas priimtas

Balkanai po „Brexit“ spaus tęsti ES plėtrą

Balkanų šalys pirmadienį spaus nenukelti tolesnio Europos Sąjungos plėtimosi net ir po Didžiosios Britanijos referendumo bei kitų krizių, kurios verčia persvarstyti planus. 
A. Vučičius, Reuters/Scanpix nuotr.
A. Vučičius, Reuters/Scanpix nuotr.

Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovai pirmadienį Paryžiuje susitiks su šešių bendrijai nepriklausančių Balkanų valstybių lyderiais. Nors planuota tartis dėl naujų pastangų stabdyti migrantų srautą, dienotvarkę pakeitė Britanijos referendumas. Baiminamasi, kad užsitrenkus bendrijos durims, į Balkanus gali grįžti skilimas ir nacionalizmas.

Kas dabar bus neramiame Balkanų regione ES plėtrai, kai iš bendrijos traukiasi Didžioji Britanija, kuri visada buvo viena iš pagrindinių naujų narių priėmimo šalininkių? Per visą buvusią Jugoslaviją antrą savaitę plinta nerimas dėl plėtros, kuri visada buvo projektas plėsti saugumo ir stabilumo zoną.

„Brexit“ gali turėti ir turės įtakos, nes tikriausiai atidės laikotarpį ar akimirką, kai visas regionas prisijungs prie Europos Sąjungos. Kita vertus, mūsų vidaus reformų, artėjimo prie Europos Sąjungos jis nepaveiks. Jų dinamika iš tiesų priklauso nuo mūsų“, – sako Serbijos Europos judėjimo atstovas Aleksandras Bogdanovičius.

Prancūzijos prezidentas, Vokietijos kanclerė ir Italijos premjeras pirmadienį susitinka su Makedonijos, Bosnijos, Kosovo, Serbijos, Albanijos ir Juodkalnijos vadovais aptarti padėties po Britanijos referendumo. Dalyvaus ir ES priklausančių Slovėnijos, Kroatijos ir Austrijos lyderiai. 

Tai – trečias kasmetis susitikimas. Dar neseniai svarbiausia planuota tema buvo migrantų srautas į Europos Sąjungą ir kovotojų srautas iš jos į Iraką bei Siriją. Bet dabar šalys, esančios skirtinguose suartėjimo su ES etapuose, norės išgirsti bendrijos planus – ar apskritai plėtra įmanoma, ar ateina laikas užsidaryti ir pirmiau bloko viduje atsakyti į rinkėjų nerimą.

„Manau, įmanomas ir teigiamas poveikis, nes Didžioji Britanija visada stabdė Europos Sąjungą, ji niekada nenorėjo išties viskame dalyvauti. Galbūt po pasitraukimo, jei iš tiesų pasitrauks, ryšių bus daugiau, gal daugiau naujų narių. Jiems reikia naujų narių. Bet įmanoma ir kad Europos Sąjunga dabar sustos, jai reikia laiko – kelerių metų – pasirengti naujiems nariams“, – svarstė Bosnijos ir Hercegovinos politikos analitikė Ivana Marič.

Jei tik ES nusisuks, yra laukiančių. Vis ambicingesnė Turkija plečia įtaką Balkanuose, bet dar aktyviau pastangas rodo Maskva, siekianti susigrąžinti įtaką slaviškose šalyse. Rusijos atstovai atvirai ragina rengti referendumus, ar jos nori į ES ir NATO. Serbijos premjeras sekmadienį pareiškė, kad nesvarbu, kiek partijų norės tokio referendumo, jo nebus, nes už Vakarų kryptį pasisakanti jo partija laimėjo tvirtą daugumą parlamente. Tokios idėjos pavojingos ir kvailos, sako jis, nes gali atverti senas žaizdas.

„Gal aš ir nusivylęs, bet tai nesusiję su Serbijos strateginiu keliu ir pasiryžimu. Serbija tuo keliu eina ir eis toliau“, – pabrėžia Serbijos ministras pirmininkas Aleksandras Vučičius.

Pirmadienį jis žada reikalauti ES paaiškinimų, kodėl su kandidate Serbija neatveriami nauji stojimo derybų skirsniai, nes delsimas maitina nacionalistines jėgas. Kai vyriausybė ir šiaip sunkiai mėgina išlaikyti pusiausvyrą tarp garsios draugystės su Maskva ir tyliai žengiamų žingsnių į Europos Sąjungą ir NATO, bet koks atidėliojimas, sako stebėtojai, naudingas Rusijai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...