captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šalys, kurios gali pasekti Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir palikti ES

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėdama Bundestagui dar kartą patvirtino vokiečių ryžtą išlaikyti Europos Sąjungą (ES) tokią pačią stiprią, kokia ji buvo prieš britų sprendimą referendume. Tačiau ne visos valstybės taip pat ryžtingai kalba apie savo ateitį ES. „The Washington Post“ pateikia sąrašą valstybių, kurios gali žengti britų euroskeptikų keliu.

Švedija

Šalis, kuri save mato kaip Skandinavijos britus ir 90 procentų klausimų ES sutarė su Jungtine Karalyste. Be to, švedai atsisakė įsivesti eurą. Šie panašumai verčia Švedijos valdžią sunerimti, kad panašus procesas galiausiai gali prasidėti ir pas juos.

Šalis priėmė šimtus tūkstančių migrantų, tačiau ne visų jų integracija buvo sėkminga. Tai paskatino kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partijos kilimą, kuri savo pažiūromis primena britų Nepriklausomybės partiją (UKIP).

Dauguma švedų vis dar palaiko Europos Sąjungą, tačiau jų pozicija gal keistis, jei ES nepakeis savo politikos ir nacionalinių vyriausybių žodis liks neišgirstas. Švedai gali imti baimintis, kad neturėdami euro ir didelės galios sąjungoje tiesiog bus ignoruojami.

Danija

Danija praėjusių metų gruodžio mėnesį jau taip pat sprendė, ar suteikti daugiau galių ES. Sprendimas buvo neigiamas. Tai nereiškia, kad danai skeptiškai žvelgia į pačią sąjungą. Apklausos rodo, kad Briuselio galių augimo nenori beveik jokios valstybės piliečiai.

Tiesa, Danijai galioja tie patys Švedijos argumentai. Migrantų antplūdis verčia abejoti, ar tokia nedidelė valstybė atlaikys socialinės rūpybos sektoriuje.

Antra, Danija ilgą laiką žvelgė į Jungtinę Karalystę kaip į ištikimą partnerę bei sutarė dėl daugelio politinių klausimų.

„Be britų Danija neturės lokomotyvo, kuris temptų daniškus interesus“, – teigė Kopenhagos universiteto politikos mokslų atstovė Marlene Wind.

Graikija

Graikija trumpam pranyko iš žiniasklaidos antraščių, tačiau greitu laiku ji sugrįš. Ekonominė šalies situacija toliau yra ant bedugnės krašto.

Graikijos dienraštis „Kathimerini“ jau baiminasi, kad šios ekonominės šalies bėdos „Brexit“ fone gali tapti katalizatoriumi pradėti svarstyti ir Graikijos pasitraukimo klausimą.

„Atėnų galvos skausmas turėtų būti tai, kad britų pasitraukimas suduos smūgį ir euro zonai, o tai pareikalaus dar daugiau instrumentų ir integracijos, kad sąjunga būtų išsaugota“, – teigiama dienraštyje.

Graikijos pasitraukimo priežastimi taptų ne kraštutinių pažiūrų partijų bruzdėjimas, o pačios ES iniciatyva apsisaugoti nuo galimo Graikijos bankroto.

Nyderlandai

Nyderlandų dienraštis „Algemeen Dagblad“ prieš britų referendumą skelbė: „Nepalikite mūsų šitaip!“. Dabar situacija keičiasi radikalai ir patys olandai gali susimąstyti apie sąjungos be britų palikimą.

Šalies kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas palaikė „Brexit“ kampaniją ir pats svajoja apie tokį referendumą Nyderlanduose. Palengvintos referendumo skelbimo taisyklės gali suteikti jam tokį šansą.

„Jei norime išgyventi, turėsime sustabdyti nevaldomą integraciją ir šalies islamizaciją. ES viduje to padaryti negalėsime“, – kalbėdamas su BBC aiškino G. Wildersas. Šiuo metu jis vienas populiariausių šalies politikų.

Vengrija

Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas nepasižymi draugiškumu ES. O Europos lyderiai nedemonstruoja simpatijų V. Orbanui. Praėjusiais metais Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude`as Junckeris viešai pasveikino Vengrijos lyderį: „Sveikas, diktatoriau!“.

Vengrija palaikė Jungtinės Karalystės „Remain“ kampaniją būtent dėl to, kad britai buvo vieni rimčiausių euroskeptiškų Briuselio kritikų, Vengrijos sąjungininkų.

V. Orbanas planuoja pats rengti referendumą Vengrijoje. Jame bus sprendžiama, ar vengrai pritaria ES priimtai migrantų priėmimo programai ir jos įgyvendinimui jų šalyje.

Šis referendumas dar nelems Vengrijos padėties ES, bet duos ženklą, kad Budapeštas nėra patenkintas tuo, kas vyksta Briuselyje.

Prancūzija

ES bastionu tampanti Prancūzija pati vis labiau apimama euroskeptiškų nuotaikų. Net 61 proc. prancūzų nėra patenkinti dabartine sąjungos politika (Vengrijoje tokių tik 37 proc.).

Prancūzijos kantrybę sekina silpnėjanti ekonomika ir vis didesnė teroro aktų grėsmė. Dalis šalies gyventojų dėl tokios situacijos kaltina ES sudarytas sąlygas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel tiki taupymo priemonėmis ekonomikos stabilizavimui. Tuo metu prancūzai jau kurį laiką aršiai protestuoja prieš bet kokius bandymus taupyti jų gerovės sąskaita.

Jei Nacionaliniam frontui ir jo lyderei Marine LePen pavyktų konsoliduoti šias nepasitenkinusiųjų minias, jos svajonė apie „Frexit“ priartėtų prie tikrovės.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...