captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos kaimynės po „Brexit“ nerimauja dėl Rusijos

Po britų referendumo ir sprendimo trauktis iš ES, Lenkijos politikai labiausiai bijo, kad britų žingsnis pasės didesnę suirutę, ES skils į „trijų pagreičių Europą“, o Lenkija liks jos paraštėse. Taip LRT.lt pasakoja LRT radijo korespondentė Varšuvoje Nijolė Druto. Dar vienas šalies rūpestis – Rytų politika. Dėl to labiausiai nuogąstauja ir kaimynės Latvijos politikai. Pasak LRT radijo korespondento Rygoje Arūno Vaikučio, Latvijos politikai labiausiai bijo, kad, pasinaudojusi suirute, Rusija imsis agresyvesnių veiksmų Baltijos šalyse.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Po to, kai Didžioji Britanija referendume pareiškė norą pasitraukti iš ES, didžiausias kaimyninių Latvijos ir Lenkijos visuomenių rūpestis – emigrantų likimas.

„Kai tik buvo paskelbti referendumo rezultatai, viena svarbiausių temų tapo emigrantų likimas. Visuomenė sunerimo dėl jų padėties Didžiojoje Britanijoje, dėl to, kad jie gali būti priversti sugrįžti. Lenkai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, po referendumo susidūrė su neapykantos apraiškomis. Tai kelia didelį susirūpinimą.

Dar vienas itin svarbus klausimas – finansiniai nuostoliai, kurių patirs Lenkija, nes emigrantų čia likusiems giminaičiams siunčiami pinigai papildo Lenkijos biudžetą. Lenkų mažuma Didžiojoje Britanijoje – apie 1,5 mln. žmonių, tad ekonomistai kalba, kad galimybės užtikrinti darbo vietas, suteikti socialines garantijas sugrįžtantiems būtų problema“, – pasakoja N. Druto.

Dėl savo ateities, anot A. Vaikučio, sunerimo ir Latvijos emigrantai Didžiojoje Britanijoje bei jų artimieji.

„Labiausiai svarstoma, ar jiems teks važiuoti į kitą šalį, ar grįžti namo. Tačiau buvo atlikta nedidelė Didžiojoje Britanijoje dirbančių latvių apklausa ir paaiškėjo, kad daugiau kaip du trečdaliai emigrantų negrįžtų į Latviją, jei tektų išvykti iš Didžiosios Britanijos. Kalbama, kad nemaža dalis emigrantų rinktųsi Airiją“, – pažymi A. Vaikutis.

Lenkija sunerimo dėl savo likimo

Lenkų politikai, pasak N. Druto, šiuo metu labiausiai susirūpinę dėl Lenkijos likimo ES bei galimo ES skilimo į trijų pagreičių Europą. Bijoma, kad Europa susiskirstys į ES senbuves, euro zonos valstybes, o euro neturinti Lenkija su savo ligšioline politika liks ES paraštėje.

„Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis artimiausiais metais pranašauja chaosą. Jis pabrėžia, kad egzistuoja trijų pagreičių Europos rizika, kurią tik patvirtina ES steigėjų šešetuko susitikimas po britų referendumo. Jei Lenkija nenori likti periferijoje, pasak jo, ji turi keisti savo politiką“, – pasakoja N. Druto.

Valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis, pasak pašnekovės, teigia manantis, kad ES išgyvena krizę, todėl reikia reformuoti ES, keisti sutartį, apibrėžti, ką reguliuoja ES, o kas sprendžiama nacionalinių valstybių lygiu.

Anot N. Druto, Lenkijoje Britanijos pasitraukimas vertinamas kaip strateginės partnerės ES praradimas, ypač turint mintyje Rytų politikos, santykių su Rusija klausimus.

Latvius dar labiau baugina Rusijos grėsmė

Latvijos opozicija, pasak A. Vaikučio, kalba apie prasidėjusią ES griūtį. Tačiau, pasak pašnekovo, taip kalba tos politinės jėgos, kurios visada oponavo ES.

„Manoma, kad Latvija tikrai nukentės. Ji per maža ir nesugebės apginti savo interesų, kai ES plauks pasroviui, o didesnės valstybės nustatys kryptį.

Svarstoma, kad jei ES prasidėtų didesnė suirutė, baisiausia būtų tai, kaip toliau elgsis Rusija, ar ji šia suirute nepasinaudos. Nuogąstaujama, kad jei ne karine jėga, tai kitomis priemonėmis Rusija, pasinaudojusi suirute, gali stengtis daryti įtaką Baltijos šalyse, Latvijoje. To baiminamasi labiau nei pačios ES griūties“, – teigia A. Vaikutis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...