captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tikrasis „Brexit“ kaltininkas – isteriją kėlusi britų žiniasklaida?

Referendumas laikomas vienu iš demokratijos instrumentų, lygiai kaip žodžio laisvė – vienu iš demokratinės visuomenės privalumų. Tačiau kaip yra su demokratija, kai kompleksišku šalies buvimo Europos Sąjungoje klausimu spauda manipuliuoja visuomene? Kai užuot dalykiškai argumentavusi, kaitina emocijas?
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Prie „Brexit“ nemenkai prisidėjo ir britų medijos, jau kuris laikas kursčiusios antieuropietiškas nuotaikas. Melų ir dezinformacijos kampanija ypač suaktyvėjo artėjant referendumui – pastebi Jungtinės Karalystės sociologai ir medijų atstovai.

Tai konstatuoja ir buvusi pirmojo Vokietijos televizijos kanalo ARD korespondentė JAV bei Didžiojoje Britanijoje Annette Dittert.

„Kaip tik dabar vyksta viešosios nuomonės Jungtinėje Karalystėje radikalizavimas, ir tai yra daugelio metų produktas, kai buvo nuolatos koneveikiama Europos Sąjunga“, – dar vasario mėnesį „Deutschlandradiokultur“ duotame interviu pastebėjo britų politologas, profesorius Anthony Gleesas.

„Jei šiandien būtumėt Anglijoje ir skaitytumėt mūsų spaudą, matytumėt, kad didieji laikraščiai vienbalsiai pašiepia Europą, vienbalsiai pasisako už išstojimą iš Europos Sąjungos. O dabar gaunam sąskaitą už tą jau daugelį metų besitęsiantį koneveikimą, kai Europai nebūdavo randama nė vieno gero žodžio. Manau, kad jei šiandien vyktų referendumas, Didžiojoje Britanijoje dauguma pasisakytų už „Brexit“, – sakė mokslininkas vasario 20 dieną, pasibaigus britų premjero Davido Camerono deryboms Briuselyje dėl išimtinių Jungtinės Karalystės sąlygų Bendrijoje.

Anthony Gleesas – jokiu būdu ne prieš argumentuotą kritiką, jis ir pats jos nevengia. Nepriimtinas jam tik netašytas, priešiškumą Europai kurstantis spaudos tonas. Tarkime, toks, kaip euroskeptiškame „Daily Mail“, – derybas Briuselyje dienraštis vadino „beždžionių teatro maratonu“, kurį stebint tampa aišku, kodėl ši institucija yra „neįgali reformoms“: „28 skirtingos tautos, kiekviena su savo programa, kimba viena kitai į plaukus dėl sąlygų ir sąlygėlių, – tokių menkų, kad mažai ką ar išvis nieko nereiškiančių.“

Dienraščiui anuomet antrino ir „The Telegraph“: „Europa – tamsi ir sustabarėjusi“, ką vis iš naujo atskleidžia ES viršūnių susitikimai. Ji „negali prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, negali rasti atsakymo į politinių krizių iššūkius. Dabar britų rinkėjai turi galimybę savo sprendimu įvertinti ne tik šį sandorį, bet ir visą europinį projektą.“

Žiniasklaida siautėjo

Aštrus viešųjų debatų tonas trikdė ir buvusią Vokietijos televizijos kanalo ARD korespondentę Londone Annette Dittert.

„Tai, kas dabar vyksta – absoliučiai nebritiška“, – sakė ji, turėdama omenyje diskusijos toną dėl ES referendumo.

„Jei kalbėtume apie imigraciją ir integraciją, tai Jungtinė Karalystė yra viena tolerantiškiausių mano lankytų šalių. Jokia kita šalis Europoje nėra tokia internacionali.“

Nepaisant to, „Brexit“ kampanija „tapo labai neįprasta, tūžminga ir emocinga. Konfrontacija darėsi vis rėksmingesnė, vis labiau populistinė. Staiga iškilo ksenofobiškas, rasistinis elementas, nubudo senos antivokiškos nuotaikos.“

Pasak korespondentės, britų žiniasklaida, iki šiol nematytu mastu ėmusi platinti niekuo nepagrįstus teiginius, keisčiausias spekuliacijas ir isteriją, tapo išties pavojingu multiplikatoriumi, kuris prieš ES referendumą nesidrovėdamas skleidė užnuodytą atmosferą.

„Britų žiniasklaida įsisiautėjo. Visų pirma bulvarinė spauda kursto ir meluoja tokiu mastu, kokio nė įsivaizduoti negalėjau“, – birželio viduryje duotame interviu prisipažino A. Ditter. Vokiečių korespondentę labiausiai nuvylė rimti dienraščiai ir medijos, į kuriuos persimetė bulvarinės spaudos nesivaldymas.

Melų kampanija – pagal skaitytojų skonį

Kritikuojant žiniasklaidą, negalima užmiršti ir svarbaus komunikacinės grandinės komponento – skaitytojo. „Pateikdami temą, laikraščiai atsižvelgia ir į skaitytojų interesus“, – prisipažįsta Davidas Charteras iš dienraščio „Times“.

„Mes susitelkiame į mūsų skaitytojams svarbias temas, tarkime, imigraciją“, – aiškina „Daily Express“.

Ir išties, imigracija tapo „Brexit“ kampanijos paklausiausia tema. „Kai kalbama apie demokratinį apsisprendimą ir nacionalinį suverenumą, žmonės užmiega prie televizorių, – šmaikštavo Londono ekonomikos mokyklos politologijos profesorius Tony Traversas. – Bet kai prabylama apie imigraciją iš kitų Bendrijos valstybių, tada jie klausosi.“

Ekonomistas Christianas Dustmannas, Londono universiteto profesorius, imigracijos debatus vadina „iracionaliais“. Imigrantai iš kitų ES šalių iš tikro yra kaip grupė jaunesni ir geriau išsilavinę nei britų gyventojai.

Kaip rodo dauguma ekonominių studijų, jie neatėmė iš britų darbo vietų, praėjusiais metais darbo užimtumas Jungtinėje Karalystėje netgi augo. Daugėjant gyventojų šalyje, aktyvėja ir jos ūkis.

Britų statistikos departamento duomenimis, nuo 2013 metų darbuotojų iš kitų ES šalių skaičius padidėjo 700 tūkst., tačiau tuo pat metu apie milijoną britų rado naujas darbo vietas. Be to, imigrantai iš ES per 2013–2014 metus į valstybės kasą įmokėjo 3,2 milijardo eurų daugiau nei gavo socialinių išmokų.

Įtaka žemos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimams irgi buvusi maža. Tik butų nuomos kaina dėl imigracijos kilusi. Ir vis viena debatuose dėl „Brexit“ imigrantai buvo paversti atpirkimo ožiais: jie atima iš vietinių darbo vietas, numuša atlyginimus, užkemša gydytojų laukiamuosius, išnaudoja socialinę valstybės sistemą.

Žiniasklaidos atstovai perkelia atsakomybę skaitytojui

„Galimybė atvirai išsakyti savo nuomonę – gyvenimo demokratijoje privalumas, – sako „Daily Express“ korespondentas Maceris Hallas. – Čia esama ne vieno laikraščio ir ne vienos nuomonės, o daug požiūrių bei perspektyvų.

Žmonės sugeba patys suformuoti savo poziciją. Paprastai jie nėra vieno žiniasklaidos šaltinio vartotojai. Jie žiūri televiziją, klausosi radijo, skaito laikraščius, informuojasi internete. Esama daug skirtingų šaltinių. Nemanau, kad vienas leidinys turėtų daug galios ir darytų didelę įtaką.“

Panašiai samprotauja ir žurnalistas Freddy Mayhewas iš Londono specialiojo periodinio leidinio „Press Gazette“. „Didžiojoje Britanijoje reikia žinoti, kokią poziciją užima laikraštis, ir skaitant turėti tai omenyje“, – aiškina jis.

„Manau, jei šioje šalyje nori informuotis per spaudą, būtina skaityti plačiu spektru. Juk aišku, ko gali tikėtis, skaitydamas labiau dešinėje esantį „Sun“, arba labiau kairėje esantį „Guardian“. O kas nori nešališko šaltinio, tam yra BBC, kiek įmanoma aiškiai perteikianti abiejų pusių nuomones.“

Vienas ryškiausių šalies intelektualų, istorikas Timothy Gartonas Ashas, nebuvo toks optimistiškas. Keletą dienų prieš referendumą jis išsakė rimtą abejonę, „ar atsargus BBC nešališkumas gali atsverti barokinius medijų ekscesus“.

„Šioje kampanijoje pasiektas melų ir manipuliacijų mastas tiesiog atima žadą. Nuo pat pradžių žinojom, kad turim reikalo su didžiąja dalimi euroskeptiška spauda. Tačiau tik Lafboro universiteto atlikta žiniasklaidos turinio analizė atskleidė, kad didieji šalies dienraščiai 82 procentais remia ES priešininkų pusę ir tik 18-oje procentų straipsnių pateikiami argumentai už pasilikimą Sąjungoje.“

Komentuodami referendumo rezultatus, Timothy Gartonas Ashas, Anthony Gleesas ir kiti šalies intelektualai pabrėžė, jog prie „Brexit“ šalininkų pergalės esmingai prisidėjo ir britų žiniasklaida, visų pirma – isteriška bulvarinė spauda.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...