captcha

Jūsų klausimas priimtas

T. Janeliūnas: britų logiką geriausiai atspindi Mikės Pūkuotuko frazė

Baimė rinktis nežinomybę tikriausiai galėtų būti viena iš priežasčių, lėmusių, kad paskutinėmis dienomis prieš referendumą vis daugiau britų apklausose teigė balsuosiantys už pasilikimą ES, svarsto politologas Tomas Janeliūnas. Savo ruožtu politologas Linas Kojala pažymi, kad britų skepticizmą rodžiusios ankstesnės apklausos galėjo būti netikslios.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Paklaustas, kas galėjo lemti tai, kad vis daugiau britų, artėjant referendumui dėl išstojimo iš ES, ėmė demonstruoti norą pasilikti Sąjungoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius politologas T. Janeliūnas sako, jog būti pranašu – sudėtinga. Tačiau, pašnekovo teigimu, esama ne vienos galimos tokio pokyčio priežasties.

„Būti pranašu šioje situacijoje sudėtinga, nes „niekas negali žinoti, kas toms bitėms šaus į galvą“, kaip sakė Mikė Pūkuotukas. Tačiau galima numanyti, kad viena priežasčių – pastarąją savaitę suaktyvėję ne tik britų, bet ir kitų ES šalių, JAV politikų raginimai susirūpinti dėl to, kad gresia po „Brexit“.

Matyt, artėjant sprendimo metui racionaliai mąstantys britai susimąstė apie tai, kad neigiamos išstojimo pasekmės yra aiškios, o agituojančiųjų už pasitraukimą argumentai yra silpnesni ir pasitraukimo privalumai nėra užtikrinti“, – kalba pašnekovas.

Tokios pat nuomonės laikosi ir Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas L. Kojala. Pasak jo, kampanijai, pasisakančiai už pasilikimą ES, pavyko išgryninti savo argumentus ir parodyti, kad pasirinkdami išstoti britai pasirenka nežinią.

„Nesama jokio plano, aiškios strategijos, nežinoma, kaip viskas gali būti įgyvendinama praktikoje. Tai galbūt privertė susimąstyti, kad išstojimo nauda neaiški, kai tuo metu pasilikimas ES jau turi aiškiai apčiuopiamų privalumų“, – sako L. Kojala.

Parlamentarės žmogžudystė taip pat paveikė

L. Kojala teigia manantis, kad iš tiesų britų nuomonė smarkiai nepasikeitė, tiesiog anksčiau vykdytos apklausos jos tinkamai neatspindėjo. O pastarojo meto pasikeitimams įtakos galėjo turėti britų parlamentarės, pasisakiusios už pasilikimą ES, Jo Cox nužudymas.

„Manau, kad ta nuomonė labai smarkiai nesikeitė: didesnė dalis visada buvo už pasilikimą ES, tik ne visos apklausos sugebėjo tai atspindėti. Kalbant apie pokytį, kuris įvyko pastarosiomis dienomis, manau, kad parlamentarės nužudymas tam galėjo turėti įtakos“, – svarsto pašnekovas.

T. Janeliūnas taip pat neatmeta galimybės, kad parlamentarės nužudymas sukėlė neapsisprendusiųjų dėl išstojimo ar net pritariančių jam pasipiktinimą radikalais.

„Toks radikalumas, kokį savo veiksmais pademonstravo žudikas, siejamas su kampanija, pasisakančia už išstojimą iš ES, britams yra nepriimtinas. Tai galbūt privertė susimąstyti kai kuriuos abejojančius, ar tikrai britai yra linkę į tokį radikalumą ir norėtų sudeginti visus tiltus su ES paskui save“, – sako jis.

Nepasitenkinimo išsakymas jau suteikė palengvėjimą

Pasak T. Janeliūno, tai, kad britai jaučia didelį nepasitenkinimą dėl migracijos, ES biurokratijos ir kitų neigiamų jos bruožų, dar nereiškia, kad jie taip ir balsuos.

„Nepasitenkinimo išsakymas ir ES trūkumų įvardijimas jiems jau suteikė tam tikrą psichologinį palengvėjimą. Bet priimti sprendimą, kuris galbūt sukurs žalą, didesnę nei tai, kas dabar kelia nepasitenkinimą, pasiruošę ne visi. Nemaža dalis racionaliai pasveria privalumus ir trūkumus“, – kalba T. Janeliūnas.

Savo ruožtu L. Kojala sako manantis, kad pasisakančiųjų už ateitį ES turėtų būti gerokai daugiau nei prieš.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...