captcha

Jūsų klausimas priimtas

Britų referendumas dėl narystės ES: pasaulis rengiasi nežinomybei

Didžiojoje Britanijoje likus vos dviem dienoms iki lemtingojo referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje, dvi iš trijų naujausių apklausų rodo, kad narystės šalininkai lenkia priešininkus. Tačiau apklausos Britanijoje nepatikimos, ir šalis – o ir visas pasaulis – rengiasi nežinomybei. Balsuodami už pasitraukimą, britai šoktų į nežinią; skyrybos su Europos Sąjunga truktų mažiausiai dvejus metus, o gal ir dešimtmetį. Bet net ir nubalsavus pasilikti, referendumas gali pakeisti ir Britanijos, ir Europos politiką, tik irgi dar neaišku, kaip.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Referendumo sprendimas bus be galo svarbus, bet koks — negali pasakyti net ir patyrę nuomonių apklausų rengėjai, šiandieniniuose laikraščiuose jie tik linki sėkmės savo šaliai.

Tačiau kai ant kortos tiek daug, ar premjerui buvo apskritai verta leistis į šį nuotykį?

Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono biografijos autoriaus Jameso Hanningo teigimu, premjerą rimtai apstulbino pasitraukimo šalininkų stiprumas. „Auksinė taisyklė yra niekada nerengti referendumo, jei nesi tikras dėl pergalės. Manau, jis tikėjosi, kad tvirtai laimės nuosaikūs balsai, bet apklausos rodo visai ką kitą“, – kalbėjo J. Hanningas.

Šiąnakt pasirodžiusios apklausos rodo, kad narystės šalininkai pavijo ar net pralenkė priešininkus, bet rezultato nuspėti neįmanoma. Nežinomybė, ko gero, svarbiausias žodis. Išjudintos tokios tektoninės plokštės, kad neaišku, kas laukia balsavus už išstojimą, bet sunku pasakyti ir kas laukia, balsavus likti.

Nežinomybės labiausiai nekenčiantis verslas ir tarptautinės finansų institucijos perspėja, kad pasitraukimas sukeltų šoką rinkose, sulėtintų ar net sustabdytų Britanijos ekonomikos augimą, pristabdytų Europos ir viso pasaulio ekonominę plėtrą.

„Pavyzdžiui, investicijų bankininkystė, Europoje – 100-tas tūkst. darbo vietų, iš jų 90 tūkst. Britanijoje, jeigu Britanija išstos iš ES, prarasime tokią galimybę. O kur dar laisvas darbo jėgos judėjimas. Londono Sitis – tarptautinis. Didžiosios bendrovės nebijo kviestis žmonių iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Rumunijos, Bulgarijos, o britai važiuoja dirbti į tas šalis. Jeigu išstosime, bus ne taip lengva“, – įsitikinęs analitikas Markas Boleatas.

Antrosios pagal dydį bendrijoje ekonomikos pasitraukimas paliktų didžiulę prarają biudžete, bet tai nereiškia, kad Europos Sąjunga dar mėgintų nuolaidomis Londoną sulaikyti.

„Viena aišku: jei jie mano, kad gali išmesti visų imigrantus, visus Europos piliečius iš savo šalies, ir vis dar gauti laisvosios prekybos susitarimus, palankias Britanijai taisykles – na, to nebus. Patvirtinu – tokia Latvijos pozicija“, – sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkevičs.

Pagal ES sutarties straipsnį, kurio dar niekada neteko panaudoti, skyrybos trunka ne ilgiau kaip dvejus metus, paskui Britanija tiesiog liks užribyje.

Anot Briuselio Europos politikos centro vadovo Fabiano Zuleego, Europos Sąjunga yra tarsi klubas ir, jeigu kas nors nori būti klube tenka mokėti narystės mokestį, laikytis taisyklių, o jei klube būti nesinori, tuomet nauda negali būti duodama.  

Jei britai norės vėl pasinaudoti Europos rinka, turės tartis iš naujo. Net jei tenorės tik prekiauti – antai su Kanada laisvosios prekybos sutartį Briuselis derina jau septynerius metus.

Europos politikos studijų centro tyrėjas Stevenas Blockmansas sako, kad sukurti naujus ryšius su ES valstybėmis Britanijai užtruktų ilgai – įvairius klausimus teks atskirai derinti su visomis 27 ES šalimis.

Svarbiausia, geros valios iš dabartinių sąjungininkų Londonas neturėtų laukti – niekas nenori apdovanoti bėglių, ir juo labiau, lyderiai norės užtikrinti, kad daugiau niekas nesumanytų rengti panašių balsavimų.

„Bus domino efektas. Nebūtinai, kad kuri kita šalis puls trauktis iš Europos Sąjungos, bet domino efektas dėl euroskeptiškumo. Manau, tai rimtai sustiprins euroskeptiškumą. O vėliau gal ir kitos šalys ims svarstyti panašų žingsnį“, – teigia Austrijos Europos ir saugumo politikos instituto prezidentas Werneris Fasslabendas.

Daugeliui pernelyg įgriso nuolatiniai Britanijos mėginimai gauti specialias narystės sąlygas, tad dar mažiau nuolaidų ji gali tikėtis jau kaip pašalinė. Kelio atgal nebūtų, aiškiai sako visi.

„Jei sąžiningai, turėčiau apie balsavimą pasakyti: jei likti, tai likti, jei ne – tai ne“, – sako Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble.

Ką jau kalbėti, kad pasitraukus pagrindinei Amerikos sąjungininkei, Europos Sąjunga būtų dar mažiau proamerikietiška. O pati Britanija – mažiau saugi teroro grėsmių akivaizdoje.

Bet net jei laimėtų norintieji likti bendrijoje, D. Cameronas vargu ar gali tikėtis likti premjeru. Visą balsavimą jis sumanė, kad suvienytų seniai dėl narystės skilusią konservatorių partiją, bet skilimas tik dar pagilėjo – jo paties ministrai agituoja prieš jį patį. Tad kovai pasibaigus, daugelis gali panorėti mažiau skaldančio lyderio. Ką jau kalbėti, posto jis netektų pralaimėjęs referendumą.

Mėgindamas nukenksminti vieną tiksinčią bombą savo šalyje, D. Cameronas, pasak kritikų, įjungė kitą – visoje Europoje. Mažų mažiausiai tai drąsus sprendimas, ir net jei referendumą laimės, vargu ar padidins Britanijos draugų skaičių.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...