captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV pareigūnas apie Rusiją: mūsų kantrybė turi ribas

Nėra jokių abejonių – Rusija pažeidė dar Šaltojo karo laikais pasirašytą svarbų susitarimą su JAV, todėl Vašingtonas be diplomatinių priemonių pasilieka teisę atsakyti ir karinėmis. Tai Vilniuje pabrėžė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas ginklų kontrolei ir priežiūrai Frankas A. Rose’as.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Šis JAV valstybės departamento pareigūnas nuo 2014 metų pataria valstybės sekretoriui Johnui Kerry ginklų kontrolės klausimais. Be to, F. A. Rose'as pastaraisiais metais ypač dažnai lankosi Europoje, kur derina priešraketinės gynybos klausimus kartu su NATO šalimis, tarp jų ir Lietuva.

2014 metais po vieno interviu Vilniuje apie priešraketinę gynybą (PRG) F. A. Rose'as teigė sulaukęs Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kritikos.

Sergejus Lavrovas

Sergejus Lavrovas/Scanpix nuotr.

Ne paslaptis, kad Maskva itin aršiai priešinasi JAV bei visos NATO priešraketinei gynybai, kuri esą kelia grėsmę Rusijos strateginiam branduoliniam arsenalui.

Atsako rusų raketoms dar neturi

„Tai tiesiog nėra tiesa, – kelis sykius DELFI pakartojo F. A. Rose'as, – NATO priešraketinė gynyba, kurios pirminį operacinį pajėgumą tikimės įtvirtinti NATO viršūnių susitikime Varšuvoje šią liepą, skirta kovoti su grėsmėmis, kylančiomis už Euroatlantinės erdvės ribų, bet ji nėra nukreipta prieš Rusiją“.

Frankas A. Rose'as

Frankas A. Rose'as

© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

– Jūs tai kartojote ne sykį. O ar NATO kuriama PRG techniškai galėtų susitvarkyti su kai kuriais Rusijos balistinių raketų pajėgumais?

– Galėčiau pasakyti, kad Rusija išties sukūrė ir dislokavo tokius pajėgumus, kaip balistines raketas SS-27 „Topol-M“ ir SS-18 „Satan“, ir mūsų kuriama PRG tiesiog techniškai negali kelti grėsmės minėtoms rusiškoms sistemoms.

– Net teoriškai negali nieko padaryti prieš „Iskander“ raketas, kurias rusai ketina dislokuoti Kaliningrade?

– Galiu pasakyti tik apibendrintai: Rusija dislokuoja įvairias balistinių raketų sistemas ir mums būtų itin sunku su jomis susitvarkyti.

JAV pareigūnas apie Rusiją: mūsų kantrybė turi ribas

© "Propagandos detektyvai"

– Pastaruoju metu jūs, kaip JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas ginklų kontrolei ir priežiūrai, itin dažnai lankotės Europoje. Kodėl ginklų kontrolė staiga tapo tokia svarbi?

– Na, yra keletas iššūkių, susijusių su Rusija. Gera žinia ta, kad naujosios Rusijos ir JAV Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties įgyvendinimas kol kas juda į priekį – vyksta abipusiai dvišaliai patikrinimai, apsikeičiama informacija ir tai leidžia tarp mūsų šalių išlaikyti strateginę pusiausvyrą.

Ne taip viskas gražu, kalbant apie Rusijos sukalbamumą dėl Vidutinio nuotolio raketų susitarimo (INF). Dar 2014 metais JAV konstatavo, kad Rusija nesilaiko įsipareigojimų nebandyti nuo sausumos paleidžiamų balistinių ar sparnuotųjų raketų, kurių nuotolis yra nuo 500 km iki 5500 km.

Mums nebuvo lengva tai viešai pripažinti, nors labai įtakingi diplomatai ragino rusus pripažinti pažeidimą bei laikytis įsipareigojimų. Deja, diplomatija nebuvo sėkminga. Tai nereiškia, kad diplomatinės galimybės jau išnaudotos – ir toliau diplomatiniais kanalais bei per ekspertus bandome kalbėtis su rusais, tačiau nesėkmingai.

– Kai paskutinį sykį kalbėjomės būtent 2014-ųjų balandį, jūs sakėte, kad Rusijos balistinės raketos „Iskander“ Kaliningrade nepažeidžia INF sutarties. Vis dar laikotės tokio požiūrio?

– Taip, INF sutarties nepažeidžia, nes minėta sutartis draudžia balistinių ar sparnuotųjų raketų, kurių nuotolis yra nuo 500 km iki 5500 km bandymus, o „Iskander“ nuotolis yra mažesnis, nei 500 km.

– Tačiau Rusija nuo to laiko jau kelis sykius viešai išbandė nuo „Iskander“ platformos leidžiamas sparnuotąsias raketas, kurių nuotolis – apie 2 tūkst. km. Tai kaip toks faktas suderinamas su minėta sutartimi?

– Išties, mes esame įsitikinę, kad Rusija išbandė nuo sausumos paleidžiamas sparnuotąsias raketas. Taip, tai yra minimos sutarties pažeidimas, tačiau mes jau kalbame ne apie „Iskander“, o apie kitą sistemą, tiesiog jos taip nevadiname.

– Vis dėlto, jeigu Rusija įvykdė pažeidimą – kaip į jį reikėtų reaguoti?

– Geras klausimas. Mūsų prioritetas yra diplomatijos naudojimas ir siekis priversti Rusiją laikytis įsipareigojimų bei suteikti galimybę patikrinti, kaip jų laikomasi. INF sutartis nėra vien tik Rusijos ir JAV susitarimas, tai yra Euroatlantinio saugumo širdis, ir aš praleidau nemažai laiko, dirbdamas su mūsų sąjungininkais, bandydamas jiems pateikti naujausią informaciją dėl Rusijos pažeidimų.

JAV pareigūnas apie Rusiją: mūsų kantrybė turi ribas

Yra ir kitas galimas atsakas – nors JAV dar nepriėmė sprendimų dėl karinių atsako priemonių, valstybės sekretoriaus pavaduotojas gynybos politikos klausimais Brianas McKeonas Kongreso klausymų metu jau užsiminė apie karinių priemonių galimybę.

(B. McKeonas pasiūlė „aktyvias apsaugos priemonės nuo vidutinio nuotolio balistinių ir sparnuotųjų raketų, kontrpriemones, kurios užkirstų kelią vidutinio nuotolio balistinių ir sparnuotųjų raketų atakoms ir atsakomojo smūgio pajėgumus JAV bei sąjungininkų kariuomenėms“.

Kongresas B. McKeono pasiūlymus pernai pavertė įstatyminiu aktu ir įpareigojo Pentagoną kurti tokias priemones, nepaisant to, jog JAV pačios pažeistų INF susitarimą, tačiau prezidentas Barackas Obama vetavo šį Kongreso nutarimą. – red. past.)

Mes rusams leidome aiškiai suprasti, kad mūsų prioritetas yra diplomatija, tačiau mes neleisime jiems tuo pasinaudoti prieš JAV.

Diplomatinės priemonės neveikia

– O jei šios diplomatinės priemonės nesuveiks, ar suveiktų karinės? O gal jos tik dar labiau įkaitintų padėtį?

– Būsiu atviras – mes norime kaip galima labiau išvengti reagavimo į rusų veiksmus ciklo, būtent todėl tęsiame diplomatinius veiksmus.

– Bet akivaizdu, kad diplomatija neveikia. Kas turi įvykti, kad imtumėtės karinių priemonių?

– Na, turėsime žiūrėti, ką daro rusai. Dėl to, kas turėtų įvykti, šiame interviu nenorėčiau spekuliuoti detaliau, bet galiu pasakyti, kad mūsų kantrybė nėra beribė. Kad ir ką darytume – tai darysime pasitarę su sąjungininkais.

Priešraketinė gynyba  (www.mda.mil)

Priešraketinė gynyba (www.mda.mil)

– Lietuvoje vykusių oficialių susitikimų metu taip pat daug kalbėjote apie PRG. Kuo konkrečiai domisi ar gali prisidėti Lietuva?

– Bendraudamas su lietuviais supratau, kad jie labai susitelkę siekdami aktyvaus indėlio į Aljanso gynybą. Norima, kad Aljansas turėtų tinkamą pajėgumų mišinį XXI amžiuje. Priešraketinė gynyba yra svarbi to mišinio dalis. Kalbant apie lietuvių indėlį į PRG, jo pagrindą sudaro finansinis indėlis į NATO biudžetą, iš kurio finansuojama vadovavimo ir kontrolės sistema.

– O ar kuo gali prisidėti Lietuvos verslas, pavyzdžiui diegiant programinę įrangą?

– To tiksliai nežinau, bet tokia galimybė yra. Pavyzdžiui, NATO kuriant PRG vadovavimo ir kontrolės sistemą prisideda kai kurios Europos šalių bendrovės, tad lietuviams irgi gali būti galimybių.

Dėl branduolinių ginklų nesijaudina

– Rusija kaltinama pažeidusi ne tik INF susitarimą, bet ir pasitraukusi iš Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties. Kokios gali būti to pasekmės?

– Keli pastebėjimai: Rusija formaliai dar nepasitraukė iš minėtos sutarties – 2007 metais sustabdė savo dalyvavimą, o pernai pasitraukė iš konsultacinės grupės. Aišku viena – ši sutartis patiria didelį stresą dėl tokių Rusijos veiksmų.

– Tad kokios gali būti pasekmės? Pavyzdžiui, Baltijos šalys jau mini pasienyje kuriamas naujas Rusijos kariuomenės divizijas, naujų ginkluotės priemonių dislokavimą.

– Na, turėsime palaukti ir žiūrėsime, kas bus. Tačiau galiu užtikrinti, kad JAV kartu su sąjungininkais dirba regione, siekdami užtikrinti, kad turime pakankamai pajėgumų, kurie gali atgrasyti potencialią grėsmę. Be to, mes matome, ką daro Rusija.

– Kaip jūs tai pastebite, jei Rusija pasitraukė iš sutarties?

– Šioje vietoje turėčiau jus nukreipti į Pentagono atstovus, bet galiu tik pakartoti, kad JAV su sąjungininkais turi įvairių priemonių, jei nesuveiktų atgrasymas.

– Į ginklų kontrolės sritį patenka ir branduoliniai ginklai, tiesa? Yra įtarimų, kad Rusija Kaliningrade yra dislokavusi taktinius branduolinius ginklus – ar yra kokie nors susitarimai, kurie Rusijai tai draustų daryti?

– Mano supratimu, INF sutartis draudžia iš sausumos paleidžiamų vidutinio nuotolio balistinių ir sparnuotųjų raketų dislokavimą, tačiau nėra panašios konkrečios sutarties, kuri ribotų taktinių branduolinių galvučių dislokavimą savo teritorijoje. Žinoma, nekomentuosiu, ar rusai yra dislokavę branduolinius ginklus Kaliningrade.

– O ar tai ką pakeistų, jeigu jie išties būtų dislokavę tokius ginklus?

– Na, į šias kalbas nesileisiu, bet galiu pasakyti, kad JAV su sąjungininkais turi įvairių atgrasymo priemonių ir mes toliau jas stiprinsime, būtent todėl JAV modernizuoja savo strateginių branduolinių ginklų pristatymo priemones ( balistines raketas, povandeninius laivus bei bombonešius – red.past.). Taip galimiems priešininkams leidžiame suprasti, kad turime būtinus pajėgumus.

– Branduoliniai ginklai – tai ne tik raketos, bet ir retorika. Pastaruoju metu padaugėjo pareigūnų bei ekspertų, raginančių įtraukti ir sustiprinti branduolinio atgrasymo retoriką į NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje darbotvarkę. Ar tam pritartumėte?

– Tokios idėjos yra svarstomos NATO ir bus svarstomos Varšuvoje. Viena yra aišku, ir tai yra pabrėžęs prezidentas B. Obama, – kol pasaulyje egzistuoja branduoliniai ginklai, JAV turės saugias atgrasymo priemones.

Be to, buvusi JAV valstybės sekretorė Hilary Clinton taip pat yra minėjusi, kad NATO išliks branduoliniu Aljansu tol, kol pasaulyje iškils branduolinių ginklų. Pažiūrėsime, kokia forma tai bus pristatyta Varšuvoje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...