captcha

Jūsų klausimas priimtas

F. W. Steinmeieris apkaltino tuos, kurie siunčia tankus į NATO pratybas Rytuose

Vokietijos užsienio reikalų ministras apkaltino NATO žvanginant ginklais rytinėse sąjungininkėse. Socialdemokratų atstovas Frankasc Walteis Steinmeieris interviu „Bild am Zontag“ ragino neatkurti konfrontacijos su Rusija ir apkaltino klystant tuos, kas siunčia tankus į pratybas NATO Rytuose, taigi ir krikščionių demokratų kanclerę bei gynybos ministrę. Koalicijos skilimas dėl užsienio politikos pagrindų tapo akivaizdus, kai kitos NATO šalys perka naują ginkluotę ir oficialiai vertina, kad Rusija rengiasi karui.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Vokietijos karo inžinieriai per didžiausius Vidurio Europoje NATO mokymus nuo Šaltojo karo stato nematyto ilgio pontoninį tiltą per Vyslą, kuriuo paskui pervažiuos Amerikos dalinys, permetamas penkis šimtus kilometrų į rytus, prie Suvalkų. Ten vos šimto kilometrų teritorija tarp Baltarusijos ir Kaliningrado laikoma silpnąja NATO vieta.

O Gaižiūnuose – vokiški tankai pratybose. Berlynas ne šiaip atsiuntė karių bei sunkiosios technikos, bet ir apsiėmė vadovauti tarptautiniam NATO batalionui. Tačiau ką daro dešiniųjų gynybos ministrė, nepatinka kairiųjų užsienio reikalų ministrui.

Savaitraštis „Bild am Sontag“ rytoj skelbs F. W.  Steinmeierio interviu, kurio citata jau šiandien nudžiugino visą Rusijos propagandos mašiną: „Ko dabar neturėtume daryti – tai toliau nedidinti įtampos žvangindami kardais ir kurstydami karą. Jei kas mano, kad saugumą padidins simboliniai tankų paradai ties aljanso rytinėmis sienomis, klysta. Turėtume atsižvelgti į gerus patarimus nesukurti dingsčių senai konfrontacijai atsinaujinti“.

Koalicija Berlyne skilusi seniai. NATO dar užpernai per viršūnių susitikimą Velse galėjo priimti kur kas ryžtingesnių sprendimų, jei dešiniųjų kanclerei Angelai Merkel nebūtų reikėję jų derinti su socialdemokratų ministru F. W.  Steinmeieriu, kad nežlugtų vyriausybė.

Tačiau šie jo žodžiai privers suklusti visas sankcijų Rusijai priešininkes Europoje, mat atskleidžia, kokios netvirtos namie pagrindinės jų iniciatorės A. Merkel pozicijos. Italijos premjeras žada nebeleisti sankcijų pratęsti automatiškai ir vakar Rusijos prezidentui sakė, kad Europai ir Rusijai reikia vėl tapti nuostabiais kaimynais. Iškart po to Italijos bendrovės sutarčių pasirašė už milijardą eurų.

Ką jau kalbėti, kad skilimas Berlyne nudžiugins Kremlių. Kai F. W.  Steinmeieris kalbėjo, kad būtų labai pavojinga susitelkti į karinius ir atgrasymo sprendimus, ir vėl ragino atkurti dialogą su Maskva, Vladimiras Putinas kaip tik užsipuolė NATO, kad jam nusispjauti į Rusiją.

„Sovietų Sąjungos nėra, Varšuvos sutartis liovėsi egzistuoti. Bet ne, kažkodėl vis vien reikia plėsti NATO infrastruktūrą ir judėti Rusijos sienų link. Čia ką, vakar atsirado, ar ką? Va ir vėl, priiminėja Juodkalniją. Kas jai grasina? Taigi, žiūrėkit, požiūris, kad į mūsų poziciją visiškai nusispjauti“, – sako V. Putinas.

Kanados žvalgyba tyliai paskelbė didelę ataskaitą, kurioje vertinama, kad Rusija mobilizuojasi karui, o ne šiaip kokiam hibridiniam puolimui, nes kariuomenė modernizuojama pernelyg plačiais mastais. Iš viešų šaltinių parengtame dokumente priduriama, kad Vakarai pernelyg lengvai tikisi, kad Rusiją pakirs ekonominės sankcijos – ji esą kur kas atsparesnė ir vieningesnė negu mano vakariečiai.

Tačiau Kanados gynybos ministras kol kas neatsakė, ar imsis vadovauti ketvirtajam iš batalionų. Šaltiniai Otavoje cituojami, kad Kanadą nustebino aljanso prašymas, apie jį dar prieš porą mėnesių niekas nenutuokė. Dabar NATO ir Pentagonas spaudžia Otavą, kad nežlugtų pirmadienį viešai paskelbtas planas dėl pajėgų siuntimo į Baltijos šalis ir Lenkiją.

Štai kodėl netgi turtingos NATO narės Europoje nebeišgali siųsti savųjų pajėgų į Rytus. Norvegijos vyriausybė parlamentui vakar pasiūlė iš esmės atnaujinti kariuomenę, pirkti 52 šiuos naujausius amerikietiškus naikintuvus, keturis povandeninius laivus ir žvalgybos lėktuvus prieš Rusijos povandeninių laivų grėsmę, modernizuoti oro gynybą. Tai – didžiausias Norvegijos kariuomenės atnaujinimas po Šaltojo karo. Gynybos biudžetas NATO reikalaujamų 2 procentų BVP dar nepasieks, bet per 20 metų išaugs kone 18 milijardų eurų. Rusijos jėga yra didžiausias pasikeitimas Norvegijos saugumo aplinkoje, sako vyriausybė.

Rusija nevadinama karine grėsme, bet premjerė pripažino, kad Norvegija nepasirengusi naujai, pastaraisiais metais labai pablogėjusiai geopolitinei padėčiai. Gynybos ministrė pridūrė, kad būtų per vėlu rengtis krizei, kai ji ištiks.

„Turime vis labiau nenuspėjamą kaimyną rytuose, stiprinantį savo karinius pajėgumus ir rodantį valią naudoti jėgą kaip politinį įrankį“, – teigia Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg.

Kaimyninė Suomija, neseniai pirmąkart surengusi Amerikos pajėgų išsilaipinimo mokymus, vakar taip pat pareiškė, kad ją gali užpulti Rusija.

Dar prieš porą savaičių Maskvoje klausęs pamokymų neįsileisti amerikiečių, užsienio reikalų ministras sako kol kas grėsmės nematantis, bet Rusijos veiksmai esą iš esmės pakeitė Europos saugumą.

„Žinoma, vienintelis Suomijos tikslas yra, savaime suprantama, sustiprinti savo pajėgumus ir savo gynybą. Jis jokiu būdu nenukreiptas prieš nieką“, – tikina Suomijos užsienio reikalų ministras Timas Soini.

Suomijos vyriausybės ataskaitoje apie saugumo politiką vakar paskelbta, kad po Rusijos agresijos prieš Ukrainą nebeįmanoma atmesti galimybės, kad prieš Suomija būtų panaudota karinė jėga.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...