captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Bankų krizė Pietų Europoje (apžvalga)

Daugelio laikraščių komentarų pagrindinė tema savaitės pradžioje buvo Europos Sąjungos pastangos gelbėti savo narį Kiprą, kad jo finansų sistema nežlugtų visiškai ir šalis nebūtų priversta euro zoną netvarkingai apleisti. Nerimo fone slypėjo baimė – ar ir kiek Europos bankai išvis dar saugūs?
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Daugelio laikraščių komentarų pagrindinė tema savaitės pradžioje buvo Europos Sąjungos pastangos gelbėti savo narį Kiprą, kad jo finansų sistema nežlugtų visiškai ir šalis nebūtų priversta euro zoną netvarkingai apleisti. Nerimo fone slypėjo baimė – ar ir kiek Europos bankai išvis dar saugūs?

Ypač piktinosi Amsterdamo laikraštis „Telegraaf“. „Staiga keičiamos taisyklės“, – rašė jis pirmadienį ir priminė, kad „Europos Sąjungoje juk buvo sutarta, jog santaupos iki šimto tūkstančių eurų bus neliečiamos. O įvedus priverstinę 6,75 proc. duoklę, šitas susitarimas būtų apeinamas ir sulaužomas. Vadinamoji santaupų garantija vienu smūgiu taptų nieko verta!

Tai sunki klaidinimo forma, kurią būtų galima ir apgavyste pavadinti. Be to, taip sukuriamas pavojingas precedentas būsimoms gelbėjimo pastangoms kitose silpnose valstybėse. Dabar kilęs nerimas gali vesti prie to, kad euro krizė sugrįš visu smarkumu“.

Taip pirmadienį rašė Nyderlandų sostinės dienraštis apie naktį iš penktadienio į šeštadienį euro zonos šalių finansų ministrų suderėtą Kipro gelbėjimo planą, kurį dar turėjo patvirtinti Kipro parlamentas. Rengiant šią apžvalgą antradienio vakare, jis to dar nebuvo padaręs.   

Vis dėlto parlamentarai svarstė Kipro vyriausybės siūlymą, kad nuo mažų, tai yra, 20 tūkst. eurų nesiekiančių, indėlių nebūtų reikalaujama jokios duoklės, ir kad 6,75 proc. vienkartinio mokesčio būtų reikalaujama tik iš indėlių nuo 20 iki 100 tūkst. eurų, o virš 100 tūkst. eurų laikantys indėlininkai mokėtų 9,9 proc. vienkartinės duoklės.

Miunchene leidžiamas dienraštis „Süddeutsche“ pirmadienį rašė, jog „euro klubo nutarimas indėlininkus priversti beveik 6 mlrd. eurų duokle prisidėti prie Kipro sanavimo yra neteisingas ir trumparegiškas. Visiškai nesuprantamas šis gelbėjimo paketas dar ir dėl to, kad Kipro gyventojai, kitaip nei graikai, tikrai įstengs savo skolas grąžinti“.

„Nikosija kaip tik šiuo metu įsisavina pajamų šaltinį, kuris nuo 2017 m. saugiai ištrykš – gamtines dujas. Vyriausybė pasirengusi net trečdalį pajamų užstatyti Europos stabilumuo mechanizmui, kad gautų kreditą. Tačiau gelbėtojai to nenorėjo priimti. Jiems mieliau susitaikyti su galimybe, kad euro zona pirmą kartą praras šalį narę“, – teigė Pietų Vokietijos dienraštis pirmadienį. 

O mažesnio Pietų Vokietijos miesto Ulmo dienraštis „Südwest Presse“ antradienį rašė, kad „tai, kas įvyks Kipre, yra nusavinimas. Tai ne duoklė, kurią reikia atiduoti, kai susidaro tam tikros sąlygos. Tai papildomas ir  nekompensuojamas nuosavybės atėmimas“.

„Paprastai tokiais nusavinimais užsiiminėja tik diktatūros arba užkariavimo karų laimėtojai. O jei tai vyksta teisinėje valstybėje, tai būtų pateisinama tik su sąlyga, kad to būtinai reikalauja bendrojo gėrio išsaugojimas“, – teigė Ulmo dienraštis.  

Maskvos „Rosijskaja Gazeta“ rašė, kad „niekas negali garantuoti, kad jau rytoj tas pats nepasikartos kokioje nors kitoje šalyje su biudžeto problemomis, o tokių euro zonoje netrūksta.

Kokia prasmė į banką padėti pinigus, jei po to 10 proc. indėlių galima atimti tik tam, kad būtų sprendžiamos svetimos problemos?“

„Reikia tikėtis, kad Kipro parlamentas nepadarys klaidos ir šito užmojo nepalaimins“, – reiškė viltį Stambulo laikraštis „Tavkim“ ir pridūrė, jog „ir Europos politikai turėtų liautis spaudę Kipro vyriausybę pritarti tokiam klaidingam sprendimui. Jie žaidžia ugnimi“.

„Šiandien Kipras, rytoj Italija, poryt Ispanija. Taupytojai tokiai bankų sistemai nepatikės jokių savo pinigų. Ilgainiui jie atsiims visas savo santaupas. O tai ves prie finansų griūties – ir pusę pasaulio įstums į katastrofą“, – prisibijojo Turkijos laikraštis. 

Zagrebo dienraštis „Večernji List“ rašė, kad „indėlininkai bus verčiami  dalytis Kipro bankų nuostoliais. Tai ypač neskanu dėl gandų, kad Kipro bankai jau seniai plauna naujųjų rusų ar šiaip nusikaltėlių iš neaiškių verslų užsidirbtus pinigus, o iš to ir Kipro valstybė, sakoma, labai riebiai pelnosi“, – skleidė paskalas Kroatijos sostinės laikraštis.

Nepriklausomas Maskvos dienraštis „Nezavisimaja Gazeta“ rašė, jog „tam tikru būdu Rusija čia tapo Europos krizės įkaite. Vis dėlto didžiausioji Rusijos kapitalo dalis į Kiprą buvo perkelta visiškai legaliai. Aplinkybė, kad Kipro krizės dėka į piniginius sandorius pateks daugiau skaidrumo, gali prisidėti prie nusikalstamumo Rusijos ekonomikoje sumažinimo“. 

Šiaip jau daugelis laikraščių ir antradienį rašė, jog, Varšuvos dienraščio „Rzeczpospolita“ žodžiais tariant, „priverstinė duoklė iš bankų sąskaitų yra ne kas kita kaip legalizuota vagystė. Taip Europos Sąjunga pati pažeidžia savo taisykles piniginiams indėliams garantuoti, kurias ji pastaraisiais metais sukūrė tam, kad stiprintų žmonių pasitikėjimą bankų sistema“.

Panašiai atsiliepė ir Madrido dienraštis „Pais“, kritikuodamas Europos vadovų „bejėgiškumą“ bandant „gelbėti paliegusią bankininkystės sistemą Kipre tuo, kad pažeidžiamas taupomųjų indėlių saugumas. Čia vaistas pavojingesnis už ligą“.

Budapešto dienraštis „Magyar Nemzet“ irgi pavadino privalomos duoklės iš taupytojų išreikalavimą „begėdišku apiplėšimu“ ir rašė, jog „konfiskuojama ne Afrikoje, ne Azijoje, bet teisių saugumu pasižyminčioje Europoje. Tad ar nuostabu, kad žmonės išsirikiavę eilėmis priešais bankus?“

Paryžiaus dienraščio „Figaro“ nuomone, „dabar gera proga pareikalauti, kad atsilygintų ir atsiteistų Kipre įsisteigusi įtartinų rusiškų pinigų plovykla. Tačiau tikrasis klausimas tas, kaip galėjo ši plovykla Europos vidury visų akivaizdoje taip išvešėti, kad persotintų visą salos bankų sistemą“.

Užsienio spaudos apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...