captcha

Jūsų klausimas priimtas

Referendumų istorija rodo, kaip europiečiai sprendė ES likimą

Visa Europos Sąjunga (ES) su nerimu laukia birželio 23 d., kuomet vyks „Brexit“ vardą gavęs referendumas dėl Jungtinės Karalystės pasilikimo Europos Sąjungoje. Tai – ne pirmas kartas, kai dėl valstybės įstojimo į ES ar likimo Sąjungoje sprendžia ne politikai, bet piliečiai. Ir piliečių pasirinkimas dažnai būna ne toks, kokio tikisi aukščiausi valstybės vadovai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pateikiame trumpą referendumų ES valstybėse narėse istoriją.

1973 m. referendumai Airijoje, Norvegijoje ir Danijoje

1973 m. vyko vienas pirmųjų Europos Sąjungos, tuomet dar vadintos Europos Ekonomine Bendrija (EEB), plėtros etapų – į bendriją įstoti norėjo Airija, Danija ir Norvegija. Iš pradžių referendumas įvyko Prancūzijoje – šios šalies rinkėjai turėjo pritarti EEB plėtrai. Plėtrą palaikė 68,3 proc. balsavusiųjų.

Airija ir Danija referendumo keliu pritarė stojimui į EEB – Airijoje „už“ pasisakė 83,1 proc., Danijoje – 63,3 proc. rinkėjų. Tuo tarpu Norvegija balsavo „prieš“ – 53,5 proc. balsavusiųjų nepritarė įstojimui į EEB.

1974 m. referendumas Jungtinėje Karalystėje

Jungtinėje Karalystėje prieš šiai valstybei įstojant į EEB referendumas nebuvo surengtas. Tačiau 1974 m. rinkimus laimėjo leiboristai, kurių vienas iš pažadų buvo surengti referendumą dėl narystės EEB. Toks referendumas ir buvo surengtas 1974 m.

67,2 proc. Jungtinės Karalystės rinkėjų balsavo už pasilikimą EEB. Taigi, 2016 m. referendumas dėl pasilikimo ES šiai valstybei nebus pirmasis tokio pobūdžio referendumas.

1982 m. Grenlandijos referendumas

Danijai įstojus į EEB, Grenlandija įstojo kartu su ja. Tačiau 1979 m. Grenlandijos parlamento rinkimus laimėjus euroskeptiškai partijai, 1982 m. buvo balsuota dėl šios teritorijos išstojimo iš EEB. 53,04 proc. balsavusiųjų balsavo už Grenlandijos pasitraukimą iš EEB, ir Grenlandija 1985 m. išstojo iš Bendrijos. Iki šiol ji yra vienintelė teritorija, iš ES arba EEB pasitraukusi savo noru.

Mastrichto sutarties referendumai

1992 m. pasirašius ir 1993 m. įsigaliojus Mastrichto sutarčiai Europos ekonominė bendrija tapo Europos Sąjunga. Referendumus dėl šios sutarties ratifikavimo surengė trys valstybės – Prancūzija, Airija ir Danija.

Prancūzijoje ir Airijoje dauguma balsavo „už“: Airijoje tokių rinkėjų buvo 67,8 proc., o Prancūzijoje – 51,1 proc., taigi iki to, kad sutartis būtų neratifikuota ir ES įsikūrimui būtų iškilę rimtų kliūčių, trūko nedaug.

Danija iš pirmo karto sutarties neratifikavo: „už“ balsavo 49,3 proc. rinkėjų. Tada Danija iš naujo ėmė derėtis dėl sutarties ir susitarė, kad keletas jos punktų, įskaitant būsimą prisijungimą prie euro zonos, jai negaliotų. Referendumas dėl pataisytos sutarties jau buvo sėkmingas: „už“ balsavo 56,8 proc. rinkėjų.

1994 m. ES plėtros referendumai

1994 m. referendumais norintys, kad jų valstybė prisijungtų prie ES, patvirtino trijų šalių rinkėjai: Austrijos (66,6 proc. balsų „už“), Suomijos (56,9 proc. balsų „už“) ir Švedijos (52,2 proc. balsų „už“). Visos šios valstybės 1995 m. įstojo į ES.

Tuo tarpu Norvegijos rinkėjai antrą kartą balsavo „prieš“ (52,2 proc. balsų „prieš“). Taigi, Norvegija vėl neprisijungė prie Europos sąjungos.

Danijos ir Švedijos referendumai dėl euro

Pagal Mastrichto sutartį, Danija ir Jungtinė Karalystė gali neįsivesti euro, kol pačios to nenorės, o Švedija privalo jį įsivesti, tačiau kol kas atsisako tai padaryti. Šiose valstybėse dėl euro įsivedimo buvo surengti du referendumai.

Ir Danijoje 2000 m., ir Švedijoje 2003 m. rinkėjai balsavo prieš eurą. Danijoje prieš euro įvedimą pasisakė 53,2 proc., Švedijoje – 56,1 proc. rinkėjų.

2003 m. ES plėtros referendumai

2004 m. ES priėmė dešimt naujų narių, įskaitant ir Lietuvą. Šios narės – tai Malta, Kipras, Slovėnija, Vengrija, Lietuva, Latvija, Estija, Slovakija, Lenkija ir Čekija. Visose jose, išskyrus Kiprą, dėl stojimo į ES vyko referendumai.

Visų devynių valstybių rinkėjai referendumuose nubalsavo, kad nori įstoti į ES. Didžiausią paramą stojimui išreiškė slovakai – 92,5 proc. prie balsadėžių atėjusių piliečių balsavo „už“. Lietuvoje parama taip pat buvo didelė: „už“ balsavo 89,9 proc. rinkėjų. Slovėnijoje norintys stoti į ES pasisakė 89,6 proc. rinkėjų, Vengrijoje – 83,7 proc., Lenkijoje – 77,5 proc., Čekijoje – 77,3 proc. Latvijoje – 67 proc., Estijoje – 66,8 proc. Arti pralaimėjimo referendumas buvo tik Maltoje: čia „už“ balsavo 53,6 proc. rinkėjų.

2005 m. Europos konstitucijos referendumai

2005 m. vykstant Europos konstitucijos ratifikavimo procesui, keturios valstybės – Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Liuksemburgas – surengė referendumus dėl sutarties, kurios pagrindu būtų pradėjusi galioti konstitucija, ratifikavimo. Europos konstitucija būtų apjungusi visas iki tol egzistavusias ES pagrindą sudarančias sutartis.

Ispanijoje „už“ balsavo 76,7 proc., Liuksemburge – 56,5 proc. rinkėjų. Tačiau Prancūzijoje dauguma balso teisę turinčių piliečių balsavo „prieš“ – šį variantą pasirinko 54,9 proc. balsavusiųjų. Nyderlanduose prieš Europos konstituciją pasisakė 61,5 proc. rinkėjų.

Europos konstitucija taip ir liko neratifikuota visų valstybių bei niekada neįsigaliojo. Ilgainiui ją pakeitė Lisabonos sutartis, atnaujinusi ES veikimo mechanizmą. ES tapo juridiniu asmeniu, Europos parlamentas įgijo daugiau galių, sukurta naujų pareigybių, įsigaliojo kiti pakeitimai.

2008–2009 m. referendumai Airijoje dėl Lisabonos sutarties

Airija buvo vienintelė valstybė, pasirinkusi ratifikuoti Lisabonos sutartį referendumu. Pirmuoju Airijos referendumu Lisabonos sutartis buvo nepatvirtinta – 53,2 proc. šios šalies rinkėjų balsavo prieš. ES pateko į vieną didžiausių krizių istorijoje.

Tik antruoju balsavimu airiai ratifikavo sutartį – 67,1 proc. rinkėjų balsavo „už“. Europos komisija tarp referendumų pažadėjo Airijai, kad sutartis jokiu būdu neįpareigos Airijos keisti požiūrio į mokesčių politiką, karinį neutralitetą, abortus ir kai kuriais kitais klausimais.

2015 m. Graikijos referendumas dėl skolų grąžinimo sąlygų

2015 m. Graikijoje vyko referendumas, kuriuo šalis turėjo nuspręsti, ar sutinka su jai iškeltomis skolų grąžinimo sąlygomis. 61 proc. graikų balsavimu atmetė šias sąlygas.

Vis dėlto referendumas didelės įtakos neturėjo. Jau po savaitės Graikijos vyriausybė sutiko netgi su dar griežtesnėmis skolų grąžinimo sąlygomis negu siūlytos prieš tai.

2016 m. Nyderlandų referendumas dėl Ukrainos-Europos sutarties

2016 m. patariamojo pobūdžio referendume Nyderlandai balsavo prieš ES Asociacijos sutartį su Ukraina, kuri turėjo užtikrinti glaudesnius ES ryšius su Kijevu. Sutartis buvo pasirašyta 2014 m., tačiau Nyderlandai buvo paskutinė ES valstybė, jos neratifikavusi.

Prieš šią sutartį pasisakė 61,6 proc. Nyderlandų piliečių. Tiesa, daug kas pažymėjo, kad balsavimą daugelis olandų suvokė ir kaip galimybę išreikšti požiūrį į ES politiką apskritai.

Referendumas buvo patariamasis, bet paaiškėjus, kad nugalėjo stovykla „Ne“, vyriausybė patikino visuomenę, jog tikrai atsižvelgs į balsavimo rezultatus. Tai reiškia, kad ES Asociacijos sutarties su Ukraina likimas lieka neaiškus.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...