captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV prezidento rinkimai: ar D. Trumpas gali aplenkti H. Clinton?

Jungtinėse Valstijose beliko savaitė iki paskutinių pirminių rinkimų, kurie virto nelauktai ilgu ir nuožmiu maratonu. Respublikonų stovykloje Donaldas Trumpas netikėtai išstūmė 16 varžovų, tarp jų labiau patyrusių, o demokratų stovykloje Hillary Clinton netikėtai ilgai tebeturi varžytis su Bernie Sandersu. 
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Kas laukia galingiausios pasaulio šalies po rinkimų lapkričio aštuntąją, nerimas auga taip sparčiai, kad Jungtinių Valstijų vadovas priverstas raminti.

„Paprastai rinkėjai galų gale priima gerus sprendimus, ir demokratija veikia. Taigi aš optimistas, kad šį laikotarpį įveiksime. O vienas iš puikių dalykų apie Jungtines Valstijas – net kai jos klysta, manau, sugeba pasitaisyti, pripažinti savo klaidas, pakoreguoti kryptį ir žengti kitokius žingsnius. Taigi, manau, viskas bus gerai. Pažadu“, – sako prezidentas Barackas Obama.

Bet šie rinkimai jau seniai nėra tokie kaip visi.

„Tai unikalūs ir istoriniai rinkimai. Turime milijardierių verslininką, kuris neturi jokios patirties vyriausybėje, bet tampa respublikonų partijos kandidatu. Pradėjome su 17 kandidatų, ir jis vienintelis neturėjo jokios patirties vyriausybėje“, – teigia Amerikos universiteto Kongreso ir prezidento tyrimų instituto direktorius Jamesas Thurberis.

„Tai virto kampanija tarp Vašingtono ir likusios šalies – elito ir tų, kurie nori elitą nuversti. Taigi tai ne apie konkrečius politikos dalykus, bet apie bendrą jausmą, kad elitai nuvylė šalį. Jis sugebėjo šiuos jausmus išreikšti, jais pasinaudoti ir paversti rimtu politiniu judėjimu“, – sako „McCain Institute“ vadovas Kurtas Volkeris.

K. Volkeris. Scanpix/AFP nuotr.

Tokiu rimtu, kad D. Trumpas dabar griauna prognozes, esą prezidento rinkimuose nesugebės pasivyti H. Clinton. Nacionalinės apklausos rodo, kad prieš mėnesį tapęs vieninteliu respublikonų kandidatu jis beveik pasivijo varžovę.

„Manau, kad įmanoma absoliučiai viskas. Jis apeliuoja į respublikonus, nepriklausomus rinkėjus, demokratus, kurie pikti dėl Vašingtono ir nori nuversti elitą. Tai ne respublikonų ir demokratų varžybos, tai ne kairės ir dešinės varžybos. Tai pasirinkimas tarp vidinių ir pašalinių kandidatų. Manau, kad nematome apklausų tai atspindint“, – teigia K. Volkeris.

Norėdamas patekti į Baltuosius rūmus, D. Trumpas turės pereiti nemažai iššūkių. Visos šalies mastu jis gal ir vejasi H. Clinton, bet paprastai rinkimų rezultatus nulemia maždaug tuzinas neapsisprendusių valstijų. O jose D. Trumpo atsilikimas nuo H. Clinton yra nuo kelių iki keliolikos procentų. Ir tai nemažas atsilikimas, kuriam įveikti yra vos keli mėnesiai. Bet per visą šią kampaniją D. Trumpas ne kartą įrodė tai, kas buvo laikoma neįmanoma.

H. Clinton. Scanpix/Reuters nuotr.

Galutinį laimėtoją išaiškina ne šalies rinkėjų, bet valstijų deleguojamų rinkikų balsai, ir, pagal vieną modelį, H. Clinton vis dar laimėtų tiek valstijų, kad gautų reikalingus 270 balsų rinkikų kolegijoje. Net 5 proc. padidinęs populiarumą visoje šalyje, D. Trumpas pasiimtų tik dar tris valstijas, ir to nepakaktų. Bet jei populiarumą padidintų 10 proc., D. Trumpas gautų 8 valstijas, ir taptų prezidentu.

„Devyniose neapsisprendusiose valstijose skirtumas apklausose bus labai mažas. Jam galų gale laimėti bus labai sunku. Jis atstūmė Amerikos nebaltuosius. O tai esminis dalykas, antai Kolorade balsuojant ispanakalbiams, Floridoje ispanakalbiams, Virdžinijoje ispanakalbiams ir juodaodžiams“, – pažymi J. Thurberis.

„Brookings Institution“ analitikas Johnas Hudakas teigia, kad neapsisprendusios valstijos šį kartą gali pasirinkti mėlyną demokratų spalvą.

„Net ir tos valstijos, kurios paprastai renkasi raudoną respublikonų spalvą, gali išblukti. Respublikonai turės leisti pinigus kampanijai tose valstijose, kuriose anksčiau leisti neturėjo. Tai tiesiausias kelias į pralaimėjimą“, – sako analitikas.

Bet rinkėjų pyktis kaip tik ir gali nulemti ne D. Trumpo pralaimėjimą, bet pergalę.

„Dažnai žmonės daro prielaidą, kad štai, ta valstija balsuoja už demokratus, o šita renkasi respublikonus. Bet dabar padėtis kitokia. Tai elitas prieš revoliucijos siekį, jei taip galima pavadinti. Tad valstijos gali rikiuotis kitaip. Tos, kurios daug metų nebalsuodavo už respublikonų kandidatą, gali balsuoti už D. Trumpą“, – mano K. Volkeris.

O tada, sako Vašingtono analitikas, tik tvirtos prezidentą atsveriančios institucijos, kurias ir minėjo B. Obama – Senatas, Atstovų rūmai, Aukščiausiasis teismas – ir tegalės apsaugoti, kad visa šalis netaptų pamišusi vienu metu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...