captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV siūlo įstatymą dėl kovos su priešiška propaganda

Jungtinėse Valstijose, nors respublikonų ir demokratų kandidatai rinkimų kovoje kryžiuoja ietis ir dėl užsienio politikos tikslų, abiejų partijų senatoriai pateikė svarstyti įstatymo projektą kovoti su Rusijos propaganda. Senato nariai nori, kad Amerikos vyriausybė imtų geriau koordinuoti priešiškų informacinių kampanijų analizę, be to, ragina skirti lėšų nepriklausomai informacijai skleisti. Kritikai sako, kad tai – ne vyriausybės reikalas, bet įstatymo autoriai pabrėžia, kad nenori imtis tokių veiksmų kaip Maskva.
Scanpix/Reuters nuotr.
Scanpix/Reuters nuotr.

Amerikiečiai gal ir nežiūri rusiškų televizijų, bet JAV sąjungininkių Vidurio Europoje susirūpinimas dėl Maskvos dezinformacijos per dvejus metus nuo Krymo užgrobimo pasiekė ir Vašingtoną.

„Rusija veiksmingai pavertė informaciją karo įrankiu, ir savo propaganda bei dezinformacija kariauja Europoje. Jungtinės Valstijos neturėtų veltis į tokį pat elgesį kaip Rusija, bet turime sukurti pajėgumų, kad papasakotume tikrąją istoriją, kas dedasi Ukrainoje, ir galėtume neprisileisti visiškai melagingų istorijų, pasiekiančių ir tiesiogiai, iš tokių televizijų kaip „Russia Today“, bet ir netiesiogiai – per vadinamuosius objektyvius žiniasklaidos šaltinius, finansuojamus Rusijos pinigais“, – teigia JAV Senato narys demokratas Chrisas Murphy.

C. Murphy. Scanpix/AFP nuotr.

Tiesa, JAV administracijos – ir respublikonų, ir demokratų – ilgai mažino išlaidas savo žiniai skleisti, antai uždarytos ir „Amerikos balso“, ir „Laisvosios Europos radijo“ lietuviškos tarnybos.

Informacinio karo įgūdžiai – prarasti, skundžiasi vienas iš Vašingtono vanagų. 

„Tai – ne propaganda, tai yra žinios skleidimas. „Laisvosios Europos radijas“ buvo esminis veiksnys žlungant Sovietų Sąjungai. Turime geriau užsiimti žinutėmis“, – tvirtina JAV Senato narys respublikonas Johnas McCainas.

Įstatymo rengėjai tikina, kad nesirengia nei užsiimti propaganda, nei kontrpropaganda, bet kritikai klausia, ar tai demokratinės vyriausybės reikalas kariauti informacinius karus.

„Jungtinių Valstijų vyriausybė ne visada pats patikimiausias balsas šiuose debatuose. Taškas. Viskas. Taigi turime remti ir investuoti į žmones, kurių argumentai patikimi“, – teigia nevyriausybinės organizacijos „IREX“ vadovė Kristin Lord.

„Neturėtų Jungtinės Valstijos užsiimti informacijos sklaida pasaulyje. Jungtinės Valstijos turėtų finansuoti nešališkas organizacijas, kurių pagrindinė misija – rasti tiesą ir ją pasakoti. Taigi Jungtinės Valstijos neturėtų kelti sąlygų, kad remsime tik istorijas, kurios galiausiai atitiks ar neatitiks mūsų interesų“, – sako C. Murphy.

Bet ir Rusijos vadovas aiškina, kad Maskvos finansuojama televizija RT („Russia Today“) propaganda neužsiima. Populiarumo Amerikos kabeliniuose tinkluose ji siekia ne tiek naujienomis iš Rusijos, kiek sąmokslo teorijomis ir kitomis žiniomis, prie kurių tradicinė žiniasklaida nesiliečia.

„Niekada nemanėme, kad tai bus informavimo tarnyba ar kanalas Rusijos politikai apdainuoti. Norėjome, kad informacinėje arenoje atsirastų visiškai nepriklausomas informacinis kanalas. Žinoma, jį finansuoja valstybė, ir jis negali vienaip ar kitaip neatspindėti oficialios Rusijos valdžios nuomonės“, – tikina Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Tad kartu su senatoriumi demokratu įstatymą pateikęs senatorius respublikonas pabrėžia, kad siekia ne tik skleisti žinias, bet ir analizuoti, ką kalba tokie režimai kaip Rusijos ir Kinijos.

„Keista, bet dabar nėra vienos Jungtinių Valstijų agentūros ar departamento, kuriam būtų pavesta nacionaliniu lygiu plėtoti, integruoti ir suderinti visos vyriausybės strategijų duodant atkirtį užsienio propagandai ir dezinformacijai“, – teigia JAV Senato narys respublikonas Robas Portmanas.

Tad siūloma kurti instituciją, kuri tirtų priešišką propagandą. Tą kol kas daro nevyriausybinės organizacijos. Vienai iš jų Vašingtone beveik metus dirbo ir analitikas iš Lietuvos Marius Laurinavičius.

M. Laurinavičius. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Supratimo Vašingtone, nepaisant, kad Senate tas projektas svarstomas, dar trūksta. Mes nerenkame informacijos, neanalizuojame, o tai svarbiausias dalykas, nes, siekdami kovoti su šiuo reiškiniu, turime žinoti, su kuo kovojame, o to labiausiai ir trūksta. Dažniausiai manoma, kad ta grėsmė taikytina Baltijos šalims, Rytų Europai, galvojama, ką daryti su Rusija, ir mažiau – kad lygiai tas pats daroma Vakaruose. Mes atsiliekame, mes iš tikrųjų atsiliekame“, – sako Europos politikos analizės centro (CEPA) Vašingtone vyresnysis analitikas M. Laurinavičius.

Bet tik dabar Vašingtone auga susirūpinimas, kad galingiausia šalis pernelyg ilgai po Šaltojo karo tikėjo Vakarų vertybių pranašumu ir užleido pozicijas agresyvesnėms, išradingesnėms ir nelinkusioms paisyti taisyklių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...