captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po Europą be priežiūros klajoja tūkstančiai nepilnamečių migrantų

Prie Romos traukinių stoties jie iš mokyklinių kuprinių pardavinėja narkotikus, o savo kūną siūlo mainais tiek į grynuosius, tiek į drabužius. Stokholme jie miega gatvėse ir vagia maistą iš prekybos centrų. Prancūzijos šiaurės vakaruose jie bando prasmukti į Jungtinę Karalystę. Jie – visoje Europoje. Jie – be priežiūros likę nepilnamečiai migrantai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Kaip rašo naujienų agentūra AP, šie vaikai nepažįstamame žemyne verčiasi tiesiog patys, nes į Europą arba jau atvyko vieni, arba atsiskyrė nuo šeimų dar tėvynėje – kur ji bebūtų.

Niekas tiksliai nežino, kiek tokių migrantų Europoje yra – jų minioje taip lengvai nepastebėsi. Vis dėlto Europolas skaičiuoja, kad iš migrantams parengtų prieglaudų ir priėmimo centrų dingo mažiausiai 10 tūkst. vaikų.

Nepilnamečiai migrantai – vienas didžiausių iššūkių Europai, kurią kamuoja migracijos krizė. Vien tai, kad tikslus neprižiūrimų ir po žemyną klajojančių vaikų skaičius nežinomas, liudija, jog prieglobsčio suteikimo ir pabėgėlių apsaugos sistema susiduria su didžiulėmis problemomis.

Nesako motinai, kaip gyvena

Kaip ir suaugę migrantai, nepilnamečiai į Europą plūsta trokšdami tiek saugumo, tiek geresnio gyvenimo. Tik klausimas, kur jie galiausiai atsiduria.

AP kalbintas 13-metis afganistanietis Imranas teigia pėsčiomis kirtęs mažiausiai aštuonių šalių sienas ir dabar ieško būdų, kaip iš purvinos stovyklos Prancūzijos Kalė uostamiestyje nusigauti į Jungtinę Karalystę.

Švarų sportinį kostiumą nešiojantis Imranas savo istoriją pasakoja mandagiai. Kad iki svajonės studijuoti mediciną išsipildymą jam dar labai toli, išduoda tik beplyštantys sportiniai bateliai.

Talibai nušovė jo tėvą, kai Imranui buvo 8 ar 9 metai. Judėjimo kovotojai pagrasino nužudyti ir jį – kai tik suaugs. Išsigandusi Imrano motina pardavė savo namą ir už gautus pinigus sumokėjo nelegaliems žmonių gabentojams, kad jie nugabentų paauglį į Jungtinę Karalystę.

Šioje šalyje gyvena Imrano dėdė, tad jis kasnakt bando prasmukti į sunkvežimį, judantį kelto į Ūkanotąjį Albioną link. Šis žaidimas pavojingas – šiemet vienas afganistanietis jau žuvo patekęs po sunkvežimio ratais.

Imranas mažai miega, o gyvenimą vadinamojoje „Džiunglių“ stovykloje apibūdina kaip „tinkamą katėms ir šunims“. Su savo motina jis nekalbėjo jau keturis mėnesius.

„Tai yra sunkiausia. Antras dalykas – gyvenimas čia. Gyvenimas šūdinas, – laužyta anglų kalba paaiškina jaunasis afganistanietis. – Jei mano mama pamatys, kad gyvenu „Džiunglėse“, ji labai nusimins“.

Priėmimo centruose neužsibūna

ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2015 metais beveik 90 tūkst. į Bendriją atvykusių prieglobsčio prašytojų buvo nepilnamečiai be suaugusiųjų priežiūros. Prieš trejus metus tokių atvykėlių buvo devynis kartus mažiau.

O organizacija „Missing Children Europe“ skelbia, kad maždaug pusė nepilnamečių vidutiniškai dvi dienos po atvykimo į prieglaudą ar prieglobsčio prašytojų priėmimo centrą pabėga.

Dalį jų suerzina realybė, kad dokumentų tvarkymas ilgai užtrunka, kiti bijo, kad juos išsiųs į gimtinę. Tretieji tiesiog bando pasiekti kitą valstybę, dar kiti susiranda artimuosius, o niekam apie tai pranešti nepasivargina.

ES pareigūnai tvirtina, kad stengiasi įvairiais projektais pagerinti nepilnamečių migrantų priėmimo sąlygas. Bandoma paspartinti procesus, po kurių jų globa perleidžiama ES jau esantiems giminaičiams.

Pavyzdžiui, Vokietija nepilnamečiams, apsistojusiems priėmimo centruose, kiekvieną mėnesį skiria 30-70 eurų kišenpinigių.

Bet visiškai kitokia situacija – su jau prapuolusiais jaunaisiais migrantais. Į juos Bendrijoje, regis, žvelgiama kitaip nei į tiesiog dingusius vaikus.

Antai nors ES Pagrindinių teisių agentūra rekomenduoja, kad nepilnamečiams būtų priskirti globėjai, kurie turėtų kreiptis į policiją dingimo atveju, tokios tvarkos laikomasi retai. Be to, net jei apie dingimą pranešama, policija dažnai neturi vaiko nuotraukos ar jo pirštų antspaudų.

Išsiuntė į psichiatrijos kliniką

17 metų marokietis Suleimanas iš prieglaudos bėgo kelis kartus, kol galiausiai atsidūrė Švedijos sostinės Stokholmo gatvėse.

Švedija per 2015-uosius priėmė gerokai daugiau suaugusiųjų nelydimų nepilnamečių migrantų nei bet kuri kita ES šalis – daugiau nei 35 tūkstančius. O pernai spalį Treleborgo uostamiesčio pareigūnai atskleidė, kad apie 1 tūkst. čia anksčiau atvykusių nepilnamečių dingo.

Suleimanas kartu su dar dešimtimis paauglių iš Maroko „linksminasi“ Stokholme, kur reguliariai vagia maistą iš prekybos centrų.

Jis dar gyvendamas Maroke girdėjo, kaip kiti žmonės keliauja į Europą ir bando pasiekti Švediją, tad nusprendė pasekti jų pavyzdžiu.

Suleimanui pasisekė. Bet pabėgėlių prieglaudoje Kirunos mieste, kuris yra šiaurėje, Laplandijoje, jam nepatiko – ten labai šalta ir beveik visada tamsu. Tad marokietis nutarė bėgti.

Kelis kartus jis buvo pagautas, o Švedijos pareigūnai skyrė jaunajam migrantui priverstinę psichiatrinę priežiūrą. Suleimanas dabar įsitikinęs, kad taip buvo baudžiamas.

„Juk aš nieko nepadariau, – sako paauglys. – Pirmą kartą klinikoje praleidau du mėnesius, nors nebuvau kaip nors nusikaltęs, nebuvau vartojęs narkotikų. Tad dabar jau daugiau nei metus slapstausi Stokholme“.

Uždarbiauja pardavinėdami kvaišalus

Ekspertų teigimu, didžiausias pavojus – kad migruojantys nepilnamečiai bus įsukti į nusikalstamumo verpetą. Be to, jie gali būti parduoti ar nelegaliai įdarbinti.

„Jie yra pažeidžiami, jie neturi į ką atsiremti, jie bijo tarnybų darbuotojų, nesupranta teisinių procedūrų. Matote, kiek varnelių galima uždėti“, – pabrėžė Europolo kovos su migrantų gabentojais padalinio vadovas Robertas Crepinko.

Į Italiją atvykęs migrantas iš Egipto Abibas, kuriam dabar jau 18 metų, pripažįsta, kad prekiauja narkotikais: „Per dieną galiu užsidirbti 200-300 eurų“.

Kaip pasakoja Abibas, narkotikų prekeiviai samdo nepilnamečius, faktiškai beteisius migrantus ir siunčia juos prekiauti kvaišalais į masinio susibūrimo vietas. Ypač daug paauglių – Romos Termini traukinių stotyje.

AP žurnalistai Romoje iš viso pakalbino 11 egiptiečių. Visi jie teigė jaučiantys pareigą bet kokiu būdu užsidirbti kuo daugiau pinigų, kad jų šeimos galėtų grąžinti skolą žmonių gabentojams. Vidutiniškai grąžintina suma siekia 3 tūkst. eurų.

Pavyzdžiui, automobilių plovyklose nelegaliai dirbantys nepilnamečiai pluša 12 valandų per dieną, o už valandą jiems mokama vos po 2-3 eurus. Už palyginti grašius uždarbiaujama ir vaisių turguje.

„Labai sunku išaiškinti tokio išnaudojimo atvejus, nes tie vaikai nesikreipia į policiją. Jie puikiai supranta, kad pasiskundę pareigūnams daugiau niekada neras darbo. Visa tai didžiulis tylos sąmokslas“, – aiškina Romos policininkas Antonio Di Maggio.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...