captcha

Jūsų klausimas priimtas

Senatorius J. McCain: mažiausia, ką norėčiau pamatyti, tai – Rusijos įtakos Lietuvai didėjimą

NATO valstybių užsienio reikalų ministrai šią savaitę Briuselyje tarėsi dėl savo tolesnės politikos su Maskva. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pagrindinę liniją apibūdino trimis žodžiais – jėgos demonstravimas, atgrasymas ir dialogas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Dialogui pasitarnauti turėjo įvykęs NATO ir Rusijos Tarybos posėdis, nors Vladimirui Putinui tai nesutrukdė eilinį kartą pakartoti, kad NATO kelia grėsmę jo šalies saugumui. Tuo metu senatorius respublikonas Johnas McCainas tvirtina atvirkščiai – tai Rusija kelia grėsmę ir ta grėsmė tik auga.

NATO, senatoriaus manymu, pati sėkmingiausia sąjunga XX a., kuri sugebėjo 70 metų išsaugoti taiką Vakaruose. Tačiau karinių priemonių nepakanka, būtina Rusijai nuolat siųsti žinią apie JAV bendras su Rytų Europos šalimis nuostatas ir veiksmus.

– Savo komiteto klausymuose girdėjote daug aukščiausių karo vadų liudijimų. Jie teigė, kad Rusija yra didžiausia grėsmė (net egzistencinė grėsmė) Jungtinėms Valstijoms. O jūsų paties grėsmių vertinime kokia vieta tenka Rusijai?

– Sutinku su mūsų karo vadais. Kaip minėjote, visi jie kartoja tą patį - Rusija kelia didžiausią iššūkį Valstijų saugumui. Kai kurie sakytų, kad tai „Islamo valstybė“ ar Kinija, bet aš manau, kad Rusijos grėsmė auga, kad V. Putinas yra banditas, šantažuotojas ir kad jis nori atkurti senąją Sovietų imperiją, todėl jis imsis bet kokių priemonių, kurių tik jam bus leidžiama imtis.

Kol kas jam neblogai sekasi. Ne tik Ukrainoje, ne tik darant didžiulį spaudimą Baltijos šalims ir Moldovai. Rusija pirmą kartą turi didžiulį vaidmenį Vidurio Rytuose nuo 1973-ųjų, kai Anwaras Sadatas išspyrė rusus iš Egipto. V. Putinas toliau gąsdina Šiaurės šalis povandeniniais laivais ir kitais būdais. O jau apie į jūsų šalį plūstančią propagandą aš tikrai nieko naujo nepasakysiu bet kam Lietuvoje.

– Kodėl Vakarai nesugebėjo pateikti nuoseklaus atsako, ir svarbiausia – padaryti to laiku?

– Man apmaudu pripažinti, bet tai Amerikos vadovybės nesėkmė. Šis prezidentas tikėjo, kad gali kažkaip susitarti su V. Putinu, bet tai buvo klaidingas vertinimas. Suklydo, tiesą sakant, ir George`as Bushas. Aš neklydau. V. Putinas man paskelbė sankcijas. Tikėjimas, kad galime susitarti su Rusija, visai neatitinka seno KGB pulkininko ambicijų.

– Bet juk šis prezidentas keturis kartus pakėlė gynybos išlaidas Europos šalims. Ar to per maža ir ar tai padaryta per vėlai? 

– Manau, kad dar reikia imtis kelių priemonių. Visų pirma - karinių, nors šis prezidentas ir sumažino mūsų gynybos biudžetą. Tačiau kitas dalykas - tai žinia, kurią reikia skleisti. Laisvosios Europos radijas buvo itin svarbus Sovietų Sąjungos žlugimo veiksnys. Mums reikia daugiau pasistengti skleidžiant savo žinią. Taip pat – ekonomiškai ir karinėmis priemonėmis - bendromis pratybomis bei rodant, kad artimai bendradarbiaujame su šalimis Rytų Europoje. O svarbiausia - realistiškai vertinti V. Putiną ir imtis veiksmų, kurie jį įtikintų, kad didesnės ambicijos jam neapsimokės. 

– Kas būtų tas įtikinamas atgrasymas?

– Tai bendros pratybos, kurios dabar ir vyksta – glaudus kariuomenių, didesnis ekonominis bendradarbiavimas, didesnės pastangos, skleidžiant mūsų žinią ir atremiant Rusijos propagandą, kuri sklinda į Baltijos ir kitas valstybes. Tai paramos ir solidarumo reiškimas šių šalių - mūsų draugų - laisvės ir nepriklausomybės atžvilgiu.

Svarbiausia parodyti V. Putinui, kad jis sumokės didžiulę kainą, jei tęs tokią pačią agresiją, kurios ėmėsi Ukrainoje. Pavyzdžiui, mes atsisakėme Ukrainai tiekti ginklus gynybai. Tai beprotybė. Mes turime tai padaryti. Jų šalis ardoma pažeidžiant Budapešto susitarimą, pagal kurį jie atsisakė branduolinių ginklų.

O ką dabar mato V. Putinas? Silpnumą. V. Putino žmonės numušė keleivinį lėktuvą. Ar kas nors apie tai dabar kalba? Matome, kaip europiečiai, ypač vokiečiai ir prancūzai, nori panaikinti Rusijai sankcijas, kai V. Putinas tuo metu okupuoja nepriklausomą valstybę.  

– Po gero mėnesio laukia NATO viršūnių susitikimas ir vis dar nesutariama, kokių atgrasymo priemonių reikia imtis. Ar manote, kad priešakinėse linijose turi veikti Jungtinės Valstijos, ar svarbiau, kad bendrai veiktų NATO?

– Jungtinės Valstijos dažniausiai lyderiauja NATO, tačiau jos privalo veikti kartu su kitomis valstybėmis, ypač Vokietija. Bet dabar matome Valstijų lyderystės trūkumą, todėl nepavyksta veikti vieningai. Kai mes nusukame akis Rusijai pasiimant Krymą ir imamės Minsko susitarimų, kas šiaip jau reiškia Krymo aneksijos ratifikavimą, kaip tuomet jaučiasi V. Putinas? Jis padrąsinamas, žinoma.

– Jungtinės Valstijos, ypač ši administracija, visada pabrėžė, kaip svarbu dalytis našta, ypač gynybos finansavimo srityje. Ar manote, kad gali ateiti toks laikas istorijoje, kai Jungtinės Valstijos tiesiog nusigręš nuo Europos sąjungininkų?

– Sakyčiau, kad NATO yra pati sėkmingiausia sąjunga bent jau XX a. amžiuje, jei ne per daugelį amžių. Ji laimėjo šaltąjį karą. Taip, mes norime, kad kitos šalys gynybai išleistų daugiau, bet taip pat noriu priminti, kad po rugsėjo 11-osios, kai buvo pritaikytas penktasis straipsnis, jauni vyrai ir moterys iš visos Europos vyko į Afganistaną ir ten aukojo savo gyvybes.

Jų šalies nepuolė. Puolė Jungtines Valstijas. Ir dėl to daugiau nei tūkstantis jaunuolių iš kitur paaukojo gyvybes. Ar tai ką nors reiškia tiems, kurie sako, kad NATO nepakankamai skiria gynybai? Taip, aš noriu, kad sąjungininkai skirtų daugiau lėšų gynybai, daugelis sąjungininkų ir patys tai nori daryti, tačiau tai nėra priežastis išardyti patį sėkmingiausią gynybos aljansą istorijoje, kuris 70 metų sugebėjo išsaugoti taiką Vakaruose.

– Bet labai aišku, kad yra skirtumų ir nesutarimų tarp Jungtinių Valstijų ir kitų šalių, visų pirma Vakarų Europoje. Ar jūs dėl to sunerimęs?

– Tai mane jaudina, kartais erzina, bet žvelgdamas į didesnį vaizdą, matau, kad jie prisideda. Žinoma, Jungtinės Valstijos turi lyderiauti. Matome, kas vyksta Vidurio Rytuose dabar, kai Jungtinės Valstijos nusprendė lyderiauti iš užkulisių.

Tad tai, kad dabar turime daugiausia pabėgėlių nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, daugiausiai krizių, kad Vidurio Rytai dega - visa tai Amerikos lyderystės trūkumo priežastis.

Mūsų žvalgybos vadovas generolas Jamesas R. Clapperis pareiškė, kad prieš Valstijas ir Europą bus ir daugiau išpuolių. Abu Bakr al-Baghdadis siunčia tuos jaunuolius su išmaniosiomis programėlėmis, padedančiomis įvykdyti išpuolius. Manau, kad pagrindinis būdas saugoti NATO - stipri ir gyvastinga organizacija, kuri galėtų atremti iššūkius, kurių nematėme nuo Šaltojo karo pabaigos.

– Tačiau Jūsų partija kandidatu į prezidentus pasirinko asmenį, skleidžiantį tiesiogiai priešingas pažiūras. Ir tai atspindi tikrą pyktį Amerikoje ir polinkį nusisukti nuo pasaulio. Ar nesijaučiate esantis mažuma?

– Matau apklausas, kurios rodo, kad amerikiečiai smarkiai remia NATO. Noriu tikėti, kad ponas Donaldas Trumpas tai supras, nors negaliu pasakyti, ar taip bus. Žinau, kas buvo teisinga pastaruosius 70 metų.

Jungtinės Valstijos ir sąjungininkai, kaip sakė Margaret Thatcher, laimėjo Šaltąjį karą neiššaudamos nė šūvio. Viena pagrindinių to priežasčių buvo NATO. Tad tikiu, kad kas betaptų prezidentu – Hillary Clinton ar D. Trumpas - jie supras istorijos pamokas ir veiks pagal jas.

Ar dabar sunkūs laikai? Taip. Pažiūrėkite į Austrijos prezidento rinkimus. Per 70 metų pirmą kartą varžosi dvi partijos, kurios niekada anksčiau to nedarė. Pažiūrėkite į nacionalistinių judėjimų pakilimą Europoje. Tai labai audringas laikas. Ir bent jau viena iš to priežasčių - Amerikos lyderystės trūkumas.

– D. Trumpas sako, kad Jungtinės Valstijos turėtų būti mažiau nuspėjamos. Ar tokiame požiūryje įžiūrite naudos?

– Nemanau. Šaltasis karas buvo laimėtas, nes rusai suprato, kad branduolinis smūgis ar puolimas prieš Europą ar Ameriką reišktų bausmę, kurios negalėtų pakelti. Tikiuosi, kad nuspėjamumas bus, kaip ir buvo, mūsų užsienio politikos skiriamasis ženklas.

– Labai ačiū Jums.

– Ačiū Jums. Tik norėčiau pridurti, kad esu labai dėkingas Lietuvai už jos kariuomenės ir žmonių indėlį NATO. Kaip maža šalis prisidėjote itin daug. Jūs patikimas partneris, labai vertinu jūsų draugystę, ir mažiausia, ką norėčiau pamatyti, - tai Rusijos įtakos Lietuvai didėjimą.

Jūs esate Vakarų valstybė, dalijatės su Vakarais vertybėmis, tikslais ir draugyste. Tikiu, kad Jungtinės Valstijos labai laimingos, jog Lietuva yra viena iš artimiausių sąjungininkių. Dėkoju lietuviams už jūsų jaunuolių tarnybą Afganistanee, puikiai atliekamas užduotis ir pasiaukojimą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...