captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip Europa virto Rusijos gangsterių žaidimo aikštele?

Gegužės pradžioje su Rusijos nusikaltėliais siejami įvykiai tiesiog vijo vienas kitą – juos gaudė portugalai, jų paiešką skelbė ispanai, jų pinigų pėdsakų šalies bankuose rado britai. Atrodo, kad rusų mafija iki šiol Europoje tvarkėsi kone visiškai laisvai. Bet padėtis keičiasi. Kodėl, domėjosi „The Moscow Times“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Portugalijos policija išardė rusų gangsterių, kurie pirko finansinių problemų turinčius futbolo klubus ir per juos plovė didžiules pinigų sumas, tinklą.

Londone Billas Browderis pristatė Bendruomenių rūmų deputatams dokumentus, įrodančius, kad 30 mln. dolerių, pavogtų iš Rusijos biudžeto, paliko pėdsakų Jungtinės Karalystės bankuose.

Schemą susekęs buhalteris Sergejus Magnickis buvo įgrūstas į kalėjimą ir ten nukankintas mirė. Anot B. Browderio, dalį pavogtų pinigų korumpuoti ir su mafija glaudžiai susiję Rusijos valdininkai išleido būtent Jungtinėje Karalystėje – elitinėms mokykloms, prabangiems namams ir dizainerių drabužiams.

Galiausiai paaiškėjo, kad Ispanijoje teisėjas Jose de la Mata tarptautiniais arešto orderiais pareikalavo, jog Maskva išduotų su dviem galingomis rusų mafijos grupuotėmis siejamus įtakingus Rusijos politikus ir buvusius vyriausybės pareigūnus.

Tyrėjų teigimu, Sankt Peterburgo gangsteris Genadijus Petrovas per nekilnojamąjį turtą Ispanijoje plovė pinigus, susižertus iš užsakomųjų žmogžudysčių, prekybos narkotikais ir ginklais, pagrobimų, reketo schemų. Esą ši pinigų plovimo kabala siekė įtakingiausius Rusijos politikus.

Visi šie įvykiai parodė, kaip plačiai Europoje tinklus užmetusi Rusijos mafija. Bet tuo pačiu metu atrodo, kad Europos šalių teisėsauga pagaliau pasiryžo tuos tinklus išardyti.

Iš oficialaus atlyginimo gyvena nedaugelis

G. Petrovas iš Rusijos pabėgo dar prieš du dešimtmečius. Gaujų hierarchijoje į viršų kaip tik tuo metu, kai Vladimiras Putinas dirbo Sankt Peterburgo merijoje, užkopęs mafiozas į Ispaniją spruko, kai jo gauja pralaimėjo konkurencinę kovą kitai grupuotei.

Tokių kaip jis buvo daugiau. Kaip teigia Rusijos organizuoto nusikalstamumo ir saugumo tarnybų ekspertas Markas Galeotti, anuomet Ispanija „buvo savotiška nusikaltėlių žaidimų aikštelė – juos viliojo geras klimatas ir silpna teisėsauga“.

Rusijos mafiozai taip pat plūdo į Izraelį, Kiprą, Vokietiją. Į Prancūzijos Rivjerą rusai gabenosi grynųjų prikimštus lagaminus ir čia šlavė nekilnojamąjį turtą, nepagailėdami ir kyšių vietos politikams už tylą.

Gaujų iš Rytų antplūdžio neišvengė ir Baltijos šalys. Praėjusiame dešimtmetyje Europos policijos biuras – Europolas – vadino Baltijos valstybes „nusikaltėlių centru šiaurės rytuose“.

Savo ruožtu Londonas masino kitokius rusus – verslininkus ir politikus, kurių turtai bent iš pirmo žvilgsnio galėjo atrodyti švarūs. Tarptautinio nusikalstamumo ekspertas Euanas Grantas tokius žmones vadina „politinį stogą turinčiais plėšikais“.

Tokių asmenų Rusijoje smarkiai padaugėjo į valdžią atėjus V. Putinui – valstybė kone palaimino ribos tarp korumpuotų politikų ir mafijos nusitrynimą.

Pasak M. Galeotti, tik labai nedaug valstybės tarnautojų gyveno vien iš oficialaus atlyginimo. Suklestėjo kultūra, kurioje sklandų darbą užtikrindavo asmeniniai ryšiai ir įvairios paslaugos, – švarių, nekorumpuotų tarnautojų tiesiog nebeliko.

Pernai paaiškėjo, kad net gynybos ministras Sergejus Šoigu, ekspertų vadinamas vienu švaresnių vyriausybės narių, prie Maskvos turi įsirengęs tviskančią, 18 mln. dolerių vertės vilą.

Ryšiai su įtakingais politikais

Iš šalies išvykstantys rusai verslininkai ir gangsteriai – tai dažnai sinonimas – su savimi išsiveždavo ir asmenines pažintis. Ypač daug pasakantis – G. Petrovo atvejis.

Kaip sako garsus Rusijos žurnalistas Romanas Šleinovas, G. Petrovą Sankt Peterburge pažinojo visi – pinigais aptekęs gangsteris buvo užmezgęs naudingus ryšius su artimiausiais V. Putino aplinkos žmonėmis ir netgi turėjo akcijų „Bank Rossija“.

Visus tuos ryšius per kelerius tyrimo metus paviešino Ispanijos prokurorai, nagrinėję įrašytus pokalbius telefonu ir bankų duomenis.

Operacija „Troika“ praėjusio dešimtmečio pabaigoje atskleidė, kad su G. Petrovu galima sieti buvusį gynybos ministrą Anatolijų Serdiukovą, ekspremjerą Viktorą Zubkovą, dabartinį vicepremjerą Dmitrijų Kozaką. Viename slapta įrašytų pokalbių minimas ir V. Putinas, neva turintis namą Ispanijoje.

Jau šįmet gegužės pradžioje išduotuose orderiuose minimi ne tokia įtakingi pareigūnai – Valstybės Dūmos deputatas Vladislavas Reznikas, vienas Federalinės tarnybos narkotikų apyvartos kontrolės reikalams vadovų generolas Nikolajus Aulovas, taip pat – buvęs teisėsaugininkas Igoris Sobolevskis.

Prokurorų teigimu, V. Reznikas padėdavo G. Petrovui pastumti parankinius į svarbius postus Rusijoje mainais į turtus Ispanijoje.

Visi orderiuose minimi rusai kaltinimus neigia, bet tyrimui vadovaujantis vyriausiasis prokuroras Jose Grinda įsitikinęs, kad išaiškino gudrią mafijos schemą. Jis dar 2010 metais JAV diplomatams teigė, kad Kremlius naudoja nusikalstamas grupuotes, kad jos darytų tai, ko negali daryti valdžia.

Pavyzdžiui, viena tokių užduočių buvo ginklų tiekimas kurdų kovotojams Turkijos pietuose ir Sirijoje. Atsidėkodama Maskva mafiozams užtikrina neliečiamybę.

Gudrūs rusai spragų nepalieka

Rusiški pinigai nusėdo daugybėje kišenių. Ir nors nelegalius lėšų srautus sunku tiksliai įvertinti, manoma, kad Rusiją per du pastaruosius dešimtmečius nelegaliai paliko dešimtys ar net šimtai milijardų dolerių.

„Deutsche Bank“ pernai paskelbė, kad į Jungtinę Karalystę per mėnesį patenka po 1,5 mlrd. dolerių, neužfiksuojamų oficialioje statistikoje. Pusė šių pinigų atkeliauja iš Rusijos.

Tad kodėl tylima? Visų pirma, rusiški milijardai išvirsta į saldų pelną nekilnojamojo turto agentams, teisininkams ir buvusiems Vakarų šalių vyriausybių atstovams bei žvalgybininkams, perėjusiems į privatų sektorių.

Pavyzdžiui, 2012 metais Londone buvo įsteigta lobistinė grupė „Konservatyvūs Rusijos draugai“ („Conservative Friends of Russia“), kuriai vadovauja buvęs britų diplomatas seras Malcolmas Rifkindas.

„Niekas nenori nudobti aukso žąsies“, – sako B. Browderis.

Tai – pagrindinė rusiško pogrindžio klestėjimo Vakaruose priežastis. Be to, daugeliu atvejų pinigai iš pažiūros atrodo švarūs – jie tikslo link keliauja per kelias šalis, o lėšas prižiūri pasamdyti gudrūs teisininkai.

„Vakarų tarnybos nesugeba pastebėti tokių machinacijų. Teisėsauga vis ieško kokio nors nenuginčijamo įrodymo, o sukčiai iš Rusijos per daug protingi, kad paliktų skylę“, – teigia E. Grantas.

Rusai neišduos įtariamųjų

Tiesa, požiūris jau keičiasi. Po Krymo aneksijos Vakaruose į Rusiją žiūrima kaip į saugumo grėsmę, tad ir į rusiškus pinigus žvelgiama atidžiau bei atsargiau.

Situaciją jau anksčiau pakeitė ir Aleksandro Litvinenkos nunuodijimas Londone 2006 metais. Šįmet paaiškėjo, kad buvęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos agentas suspėjo duoti parodymus Ispanijos prokurorams.

Galiausiai vyriausybes Vakaruose išjudino ir Panama Papers skandalas – į ofšorines kompanijas ir įmantrias finansines machinacijas dabar žvelgiama per padidinamąjį stiklą.

„Panašu, kad tyrėjai gali sulaukti papildomų išteklių, – tvirtina M. Galeotti. – Dar svariau tai, kad Vakarų šalių saugumo tarnybos vėl skiria didžiulį dėmesį Rusijai. Šios tarnybos itin svarbios organizuoto nusikalstamumo veiklos stebėjime“.

Aišku, naivoka manyti, kad Vakarai tiesiog vienu galingu mostu išgrūs nelegalų rusišką kapitalą. Gaujos įsiskverbusios itin giliai, be to, Rusija tikrai neišduos savo piliečių pagal paskelbtus arešto orderius.

G. Petrovas, kuriam neseniai suėjo 68-eri, kuo ramiausiai gyvena Sankt Peterburge ir, beveik neabejojama, tikrai niekada nestos prieš teismą Ispanijoje.

Nebeliks gangsterių pamėgtų kupiūrų

Tačiau tai nereiškia, kad nėra pasekmių – juk Ispanija perėmė objektų, vertų dešimčių milijonų eurų. Be to, paskelbtuose arešto orderiuose minimi asmenys negali keliauti ne tik Ispaniją, bet ir į visas šalis, kurios yra su Ispanija pasirašiusios susitarimą dėl ekstradicijos.

„Procesas bus lėtesnis, bet irgi efektyvus, – mano B. Browderis. – Kaip Ispanijoje ar Portugalijoje, tyrėjai skirtingose šalyse vis konfiskuos su Rusija siejamus objektus. Visi pamažu išdrąsės, o tada Putino režimas susidurs su itin didele problema“.

M. Galeotti sutinka: „Išorinis pasaulis nusikalstamam elitui pamažu uždaromas. Elitas globalizaciją laikė patogiu žaislu ir tikėjosi, kad mėgausis Europa galėdami toliau ramiai vogti Rusijoje. Bet tai vis sunkiau“.

Bus nelengva – vien dėl to, kad Rusijoje valdžia ir mafija dažnai veikia išvien. Tai reiškia, kad kiekvienas areštas ar teismo nutarimas tampa ir išpuoliu prieš Kremlių, o tada jau pakvimpa Rusijos kerštu.

Vis dėlto kova tęsiasi. Gegužės pradžioje Europos centrinis bankas paskelbė, kad apyvartoje nebeliks 500 eurų kupiūrų, kurias itin mėgsta gangsteriai. O policija Londone pranešė suėmusi du vyrus, kurie, kaip įtariama, plovė pinigus pagal vienos Rusijos gaujos užsakymą.

M. Galeotti tik įspėja, kad Vakarų šalims būtina derinti veiksmus ir dalintis informacija. Priešingu atveju pinigai iš Ispanijos ar Portugalijos tiesiog iškeliaus į Prancūziją ar Graikiją.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...