captcha

Jūsų klausimas priimtas

Austrija atsisakė planų taikyti kontrolės priemones prie sienos su Italija

Austrija penktadienį pareiškė atsisakanti planuotų prieštaringai vertinamų tikrinimų prie sienos su Italija, kai Roma ėmėsi griežtų priemonių, smarkiai sumažinusių sieną kertančių migrantų skaičių.
Wolfgangas Sobotka, Reuters/Scanpix nuotr.
Wolfgangas Sobotka, Reuters/Scanpix nuotr.

Viena grasino vėl imtis tikrinimų Brenerio perėjoje Alpių kalnuose ir kitų priemonių prieš migrantus, jeigu Italija nesugebės sumažinti Austriją pasiekiančių naujų atvykėlių skaičiaus.

„Pastarosiomis savaitėmis neteisėtų migrantų skaičius sumažėjo beveik iki nulio“, – vidaus reikalų ministras Wolfgangas Sobotka sakė per bendrą su savo kolega italu Angelino Alfano spaudos konferenciją šioje perėjoje, kuri yra svarbus taškas Europos pietinę ir šiaurinę dalis jungiančiame maršrute.

„Štai kodėl šiuo metu sienos kontrolė nėra būtina Brenerio perėjoje“, – pabrėžė W. Sobotka.

Ministras pridūrė, kad Italijos, Austrijos ir Vokietijos institucijų sustiprinta traukinių kontrolė padėjo sumažinti atvykėlių antplūdį iki mažytės srovelės.

A.Alfano sakė esantis laimingas, kad Austrija pripažino Italijos pastangas spręsti šią problemą.

Istorinis kelias per Alpes dabar yra itin svarbus Europos transporto koridorius – Brenerio perėją kasdien kerta apie 5,5 tūkst. sunkvežimių. Šis maršrutas yra gyvybiškai svarbus Italijos eksportui į Europos šiaurines šalis, tad eismas perėjoje strigdavo ir be papildomų tikrinimų.

Tačiau Viena nerimavo, kad šita perėja virs nauju keliu migrantams ir pabėgėliams, kai buvo uždarytas Balkanų maršrutas, vedęs iš Graikijos į Vakarų ir Šiaurės Europos šalis.

Šiemet jau daugiau negu 31 250 migrantų atvyko į Italiją – daugiausia laivais iš Libijos.

Šis antplūdis praėjusį mėnesį paskatino Austriją pradėti ruoštis statyti naują „sienos valdymo sistemą“ Brenerio perėjoje.

Šie pasiruošimai, kartu su vyriausybės perspėjimais sugriežtinti tikrinimą, padidino įtampą santykiuose su Roma, be to, pastarosiomis savaitėmis prie perėjos buvo audringų protestų.

Austrijos poziciją griežtai kritikavo ir Europos Komisija, kurios pirmininkas Jean-Claude`as Junckeris praėjusią savaitę sakė, kad Vienos pateikti pasiūlymai gali tapti „politine katastrofa“ Europos Sąjungai.

Ketvirtadienį ES leido dar šešiems mėnesiams Šengeno zonoje pratęsti dabartines sienų kontrolės priemones, kurių pernai ėmėsi kelios šalys, tarp jų ir Austrija, siekdamos pažaboti migrantų antplūdį.

Praėjusiais metais į Europą atvyko daugiau negu milijonas žmonių, pasitraukusių nuo karų, persekiojimo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose ir kituose regionuose. Šis antplūdis sukėlė didžiausią migracijos krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

2015 metais Austrija priėmė apie 90 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį. Pagal vienam gyventojui tenkančių prieglobsčių prašytojų skaičių Austrija buvo antra Europos Sąjungoje po Švedijos.

Ši krizė paskatino didesnį palaikymą prieš imigrantus nusistačiusiai Austrijos laisvės partijai (FPOe), kuri, kaip rodo apklausos, dabar yra populiariausia prieš 2018 metais vyksiančius visuotinius rinkimus. Tai kelia didelių iššūkių valdančiajai centristinei koalicijai, pirmadienį atsistatydino kancleris Werneris Faymannas po kraštutinių dešiniųjų triumfo pirmajame prezidento rinkimų ture praėjusį mėnesį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pabėgėlių krizė Europoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...