captcha

Jūsų klausimas priimtas

TTIP: leisti žlugti ar siekti mažiau ambicingo susitarimo?

Kai Donaldas Trumpas tapo respublikonų kandidatu į Jungtinių Valstijų prezidento postą, aiškėja, kad kitas Baltųjų rūmų šeimininkas nebenorės laisvosios prekybos sutarties su Europa.
Pacific Press/Sipa USA/Scanpix nuotr.
Pacific Press/Sipa USA/Scanpix nuotr.

„Manau, kad nuolat esama situacijų, kai politikai turi įtikinėti. Apklausos rodo, kad šis darbas nebaigtas“, – teigė A. Merkel.

Tačiau sutartis ne šiaip kelia daugiatūkstantinius protestus Vakarų Europoje. Vyriausybių duomenys rodo, kad sukūrus turtingiausią pasaulyje laisvosios prekybos zoną, Jungtinės Valstijos kasmet gautų per 90 mlrd. dolerių naudos, o lėčiau auganti Europa – per 120 mlrd., bet pasipriešinimas susitarimui tik auga. Vokietijoje šią savaitę paskelbta, kad 70 proc. tiki, jog sutartis veikiau žalinga. Prancūzijoje tiek pat netiki, kad šalies interesus apgintų Briuselis ar sava vyriausybė. Todėl socialistų prezidentas, ir šiaip nepopuliarus, visai nenori artėjant rinkimams pyktis su pagrindiniais rėmėjais – žemės ūkio ir profsąjungų interesų grupėmis.

„Niekada nesutiksime su grėsme esminiams principams, vardan mūsų žemės ūkio, kultūros, abipusiškumo, prieigos prie viešosios rinkos. Štai kodėl šiame etape Prancūzija sako „ne“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as

Nors derybininkai tikina sutarę dėl 97 proc. klausimų, likę 3 proc. tokie sunkūs, kad Paryžius netgi siūlo geriau jau derybas apskritai nutraukti, jei pažangos tikėtis nebeįmanoma. Būtent Prancūzija prieš trejus metus buvo sustabdžiusi ir derybų pradžią, kai Edwardas Snowdenas atskleidė Amerikos šnipinėjimą Europoje.

Bet ir derybas prižiūrinti Europos Komisijos narė, atsakinga už prekybą, tikina, kad nesieks susitarimo bet kokia kaina. Cecilia Malmstrom sako, kad jei nepavyks su šia Amerikos administracija pasiekti gerą susitarimą – tuomet teksią viską įšaldyti ir laukti palankesnės administracijos. Jokia "palengvinta" arba nepakankamai gera sutartis neįmanoma, tikina ji. Drauge ji vadina audra arbatos stiklinėje pagrindinius sutarties priešininkų argumentus, esą Amerika spaudžia Europą mažinti standartus.

„Mes visiškai tikri, o dabar tai patvirtina ir tekstai, kad jei sutartis dabartine forma virstų tikrove, tai smarkiai pablogintų standartus Europoje – ir aplinkosaugos, bet ir vartotojų apsaugos. Visai aišku, kad amerikiečių aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos filosofija visiškai kitokia. Todėl manau, kad pats laikas į procesą atnešti skaidrumo ir iš tiesų pradėti viešus debatus“, – oponavo Stefanas Krugas, „Greenpeace“ Vokietijos politinio padalinio vadovas.

Daugelis sutarties priešininkų įsitikinę, kad Europa būtų priversta įsileisti genetiškai modifikuotus produktus iš Amerikos ir atsisakyti principo, kad jei produkto žalingas poveikis dar neištirtas ar ginčijamas, jį įvežti draudžiama.

Europos Komisija aiškina, kad tai tiesiog neįmanoma, nes šis principas jau tapęs Europos Sąjungoje galiojančios teisės dalimi, be to, saugoti standartus numato visos laisvosios prekybos sutartys.

„Tai paprasčiausiai netiesa. Visi laisvosios prekybos susitarimai, kuriuos yra sudariusios ir Jungtinės Valstijos, ir Europos Sąjunga, apima išlygas dėl priemonių viešajai sveikatai ir aplinkai saugoti“, – kalbėjo. I. G. Bercero.

Nors protestuotojai labiausiai piktinasi dėl standartų primetimo, gilesnės kliūtys yra Vašingtono nenoras, pavyzdžiui, leisti Europos bendrovėms dalyvauti Amerikos valdžios viešuosiuose pirkimuose ir pripažinti europietiškus prekių vardus, tokius kaip Parmos kumpis. Tad Europos vyriausybės nuo Austrijos iki Prancūzijos kuo toliau, tuo skeptiškiau žiūri į sutartį ir Ameriką kritikuoja dėl dviveidiškumo: kompromisų esą nenori, nors ir deklaruoja norą sutarti.

Anot JAV prezidento atstovo spaudai, amerikiečiai nori, kad pasaulis laikytųsi aukštesnių standartų ir užtikrintų vienodas sąlygas ir Amerikos verslui, ir darbuotojams.

Sutartis ne šiaip vadinama ekonominiu NATO aljansu – kai Amerikos karinio įsitraukimo reikia vis daugiau, bet kai Amerika vis garsiau reikalauja, kad europiečiai patys neštų daugiau naštos, tvirtesni ekonominiai ryšiai padėtų išlaikyti transatlantinius santykius. Europos derybininkų vadovas sako, kad nesutarimai įveikiami, bet jei ne – Europos ir Amerikos politikams netrukus gali tekti rinktis: arba atsisakyti sutarties visai ir laukti geresnių laikų, arba atsisakyti ambicijų, ir sutarti tik dėl lengviau sutariamų dalykų, strateginį susitarimą paverčiant techniniu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...