captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prancūzai protestuoja prieš naują darbo įstatymą

Apibendrinti, kuo nepatenkinti prancūzai iki šiol stebint naktinius protestus Paryžiuje, buvo gana sunku. Reikalavimai socialistų vyriausybei buvo įvairiausi – nuo atvirumo pabėgėliams iki šalies valdymo sistemos pakeitimo apskritai. Tačiau šią savaitę, artėjant naujo darbo įstatymo svarstymui, 170 000 prancūzų į gatves pasipylė suvienyti konkretaus „ne“ – liberalesnei darbo rinkai, kurią kairioji vyriausybė mato kaip pagrindinę galimybę naujoms darbo vietoms kurti.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

1964 m., kai Šerbūro uosto krantine vaikštinėjo Catherine Deneuve, klausydama kaip Marcas Michelis, jos būsimas vyras, filme „Šerbūro skėčiai“ žada laimingai kartu auginti vaiką, tame pačiame uoste Prancūzija konstravo savo pirmąjį atominį laivą – „Le Redoutable“ („Rūstusis“). Į laivo paleidimo ceremoniją susirinkęs šalies politinis elitas buvo nemažiau optimistiškas nei filmo veikėjai, į Atlanto vandenis išplaukiantis Prancūzijos laivyno pasididžiavimas simbolizavo po karo atsigavusią ir augančią Prancūzijos karinę galią ir ekonomiką. Šiandien, kai „Le Redoutable“ jau seniai sugrįžęs į gimtąjį Šerbūrą atlikti muziejaus vaidmens, Francois Hollande`as tikisi, kad prancūzų gamybos povandeniniai laivai vėl taps atsigaunančios ekonomikos simboliu. Antradienį Prancūzija su Australija pasirašo 34 milijardų eurų sutartį, pagal kurią Šerbūro, Nanto, Bresto ir Loriano laivų statyklos turėtų pagaminti 12 povandeninių laivų Australijos laivynui, ir tai reikštų 4000 naujų darbo vietų.

Sutarties išvakarėse vainiką po Triumfo arka simboliškai deda Australijos generalgubernatorius. Prancūziją kažkada gelbėjo Australijos kariai, o dabar gelbsti ekonominiai užsakymai. Bet ir laukimas Paryžiaus darbo biržoje šiandien nėra beviltiška veikla, nes kovą Prancūzijoje bedarbių skaičius sumažėja bent 60 000 žmonių – tiek darbo vietų per mėnesį nebuvo atsiradę jau daugiau nei 15 metų. Tad prieš porą savaičių prezidentas F. Hollande`as, anksčiau žadėjęs nebesibalotiruoti į prezidentus kituose rinkimuose, kurie – lygiai už metų, pagaliau išdrįsta pareikšti dar mąstysiąs dėl savo politinės karjeros, nes jo pažadai išspręsti nedarbo problemą po truputį neva pradeda pildytis.

„Taip, reikalai eina į gera: daugiau augimo, mažiau deficito, mažiau mokesčių, daugiau konkurencingumo – daugiau galimybių gaminti, geresnės sąlygos kompanijoms, žmonės turi daugiau perkamosios galios. Būtent tai dariau visus pastaruosius ketverius metus ir tęsiu tai iki pabaigos“, – teigia F. Hollande`as.

Tačiau Prancūzijos darbo ministerijos statistika byloja, kad, jei nedirbančiųjų skaičius ir mažėja, tai daugiausia dėl to, kad nemažai bedarbių tiesiog nebepratęsia savo registracijos darbo biržoje. O ir ketverių metų bedarbių skaičiaus statistika F. Hollande`o teiginiams prieštarauja. Bedarbių Prancūzijoje per socialistų kadenciją – nedaug, bet stabiliai auga. Per pastaruosius metus – taip pat 0,5 proc. Tarp prancūzų jaunimo be darbo ir toliau – apie ketvirtadalis, iš viso bedarbių – apie 10 procentų. Nedarbas, žinoma, nėra vienintelis rodiklis, rodantis šalies gyvenimo lygį. Suomijoje nedarbas labai panašus į prancūzišką, o Baltarusijoje – oficialiai skelbiamas nedarbas mažesnis nei procentas, bet turbūt retas rinktųsi Minską vietoj Helsinkio. Tačiau socialistų vyriausybei Paryžiuje šis rodiklis – vienas esminių rinkimų pažadų, tad kitą savaitę ji turėtų svarstyti darbo įstatymų pakeitimus, kurie, anot ministrų kabineto, paskatins verslus samdyti daugiau žmonių.

Vienintelė problema – pakeitimai nelabai socialistiniai, gana liberalūs, veikiausiai reikšiantys ne tik lengvesnį priėmimą, bet ir lengvesnį atleidimą, mažiau socialinių garantijų, galimybę darbdaviui prailginti dabar griežtai 35 valandų darbo savaitę arba mažesnius atlyginimus mainais į daugiau darbo vietų. Tad prieš vadinamąjį El Khomri įstatymą, pavadintą pagal darbo ministrės, gimusios Maroke, pavardę, antradienį stoja nacionalinių geležinkelių darbuotojai, paskelbdami streiką, vėliau Prancūzija stebi prisijungiančių vis daugiau profesinių sąjungų įvairiuose šalies miestuose, kol ketvirtadienį protestai išvirsta keliasdešimties policininkų sveikatą sužalojančia agresija Paryžiaus gatvėse. Policijos komisarui kyla įtarimas, kas įsisukę su policija kovojančioje minioje.

„Labai agresyvi, labai gerai organizuota nusikaltėlių grupė, vykdanti daugybę pažeidimų, daugybę nenusakomos agresijos aktų, labai gerai nusiteikusi prieš policiją“, – sako Paryžiaus policijos komisaras Michelis Cadot.

Akmenys ir transparantai savaitės pabaigoje – nuo Marselio iki Bretanės, o iš Respublikos aikštės sostinėje paskelbia nebesiskirstysiantys ir studentai, iki šiol čia rinkdavęsi temstant, o skirstydavęsi vidurnaktį, nes Paryžiaus merė nebuvo davusi leidimo viešas vietas užimti visam laikui. Dešiniesiems politikams skatinant demonstracijas uždrausti iš viso, radikaliai kairei kaltinant policiją nepamatuota agresija, o „Nuit Debout“ jau du mėnesius reikalaujant nuo solidarumo su migrantais iki kapitalizmo panaikinimo apskritai, Prancūzija laukia antradieninio darbo įstatymų svarstymo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...