captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tibeto vyriausybės tremtyje vadovu perrinktas L. Sangay

Lobsangas Sangay buvo perrinktas Tibeto vyriausybės tremtyje ministru pirmininku, trečiadienį pranešė tibetiečių pareigūnai, paskelbę oficialius praeitą mėnesį vykusio balsavimo rezultatus.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Indijos šiauriniame Dharamšalos mieste įsikūrusios vyriausybės vadovas įveikė vienintelį varžovą Penpą Tseringą, surinkęs apie 58 proc. iš 58 740 atiduotų balsų.

Šie premjero (sikjongo) rinkimai buvo jau antrieji po 2011 metų, kai Tibeto budizmo dvasinis lyderis Dalai Lama atsisakė vyriausybės tremtyje vadovo pareigų, siekdamas sumažinti itin svarbų savo vaidmenį ir užtikrinti judėjimo už Tibeto laisvę demokratinę ateitį po savo mirties.

Užsienyje gyvenančių tibetiečių balsavimas buvo organizuotas 40-yje šalių.

Po rinkimų 47 metų L. Sangay pareiškė, kad šis balsavimas rodo, jog tremtyje gyvenantys tibetiečiai „praktikuoja demokratiją, o Kinija – ne“.

„Šie rinkimai siunčia labai aiškią ir stiprią žinią Kinijos vyriausybei ir tai šaliai – Kinijai“, – L. Sangay sakė žurnalistams, kai buvo paskelbti balsavimo rezultatai.

„Tai aiškus pareiškimas, kad netgi tremtyje gyvenantys tibetiečiai praktikuoja demokratiją, o Kinija – ne“, – pridūrė jis.

L. Sangay sakė, kad jos vyriausybė tęs kovą už esmines teises ir laisves, taip pat sieks užtikrinti tikrą autonomiją tibetiečiams, gyvenantiems Kinijos valdomame Tibete.

Praeitą mėnesį L. Sangay ragino Kiniją vystyti dialogą dėl jo tautos tėvynės autonomijos. Tačiau Pekinas jo vyriausybės nepripažįsta.

Trečiadienį premjeras sakė, kad rinkimų rezultatai žymi „demokratijos įtvirtinimą“, o išaugęs tibetiečių aktyvumas balsuojant atspindi bendruomenės brandą.

„Pagal demokratijos standartus, tibetiečių tremtyje demokratija yra visavertė, įtvirtinta demokratija“, – aiškino jis.

Pasak L. Sangay, tarptautinė bendruomenė turėtų pripažinti šią administraciją teisėtu demokratiniu subjektu. Premjeras pridūrė, kad egzilinė vyriausybė „daugeliu atžvilgių“ išreiškia Tibete gyvenančių jo tėvynainių siekius.

Dalai Lama ir jos sekėjai gyvena Dharamšaloje nuo 1959 metų, kai jie pabėgo iš Tibeto žlugus sukilimui prieš Kinijos valdymą.

Vyriausybės tremtyje pareigūnai sako, kad per pastaruosius metus bent 114 tibetiečių vienuolių ir pasauliečių susidegino protestuodami prieš Kinijos valdymą jų tėvynėje, o dauguma jų mirė. Tuo tarpu JAV finansuojamas Laisvosios Azijos radijas skelbia, kad nuo 2009 metų tokių susideginimo incidentų buvo 144.

Pekinas kaltina Dalai Lamą ir kitus kurstant tokius drastiškus protestus bei argumentuoja labai daug investavęs į Tibeto ekonomikos plėtrą ir gyvenimo kokybės gerinimą.

Kinija aiškina, kad Tibetas yra istorinė jos teritorijos dalis nuo XIII amžiaus, o komunistinė Pekino vyriausybė valdo tą Himalajų regioną nuo 1951 metų.

Vis dėlto daugelis tibetiečių sako, kad jų kraštas didžiąją istorijos dalį buvo faktiškai nepriklausomas ir kad Kinijos vyriausybė siekia naudoti turtingus Tibeto gamtinius išteklius bei sunaikinti jame gyvenančių žmonių kultūrinę tapatybę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...