captcha

Jūsų klausimas priimtas

Austrijos prezidento rinkimų pirmajame rate triumfavo ultradešinieji

Prieš migrantus nusistatę Austrijos ultradešinieji sekmadienį triumfavo pirmajame šalies prezidento rinkimų rate, o ši faktas turi paskatinti susigriebti pernelyg apsnūdusį Vienos politinį isteblišmentą, likus dvejiems metams iki parlamento rinkimų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Prognozės, pagrįstos balsavusių rinkėjų apklausomis, rodo, kad kraštutinės dešiniosios Laisvės partijos (FPÖ) kandidatas Norbertas Hoferis surinko 36,7 proc. balsų, o dviejų valdančiųjų partijų kandidatai veikiausiai netgi nepateks į antrąjį ratą, kuris vyks gegužės 22-ąją.

Jeigu šie rezultatai bus patvirtinti, Austrijoje pirmąkart nuo 1945 metų prezidentu taps veikėjas, kuris nėra palaikomas nei socialdemokratų (SPÖ), nei centro dešiniųjų valdančiosios koalicijos partnerių – Liaudies partijos (ÖVP).

SPÖ kandidatas Rudolfas Hundstorferis liko ketvirtas, surinkęs maždaug 11,2 proc. balsų, o ÖVP palaikomas Andreas Kohlis sulaukė maždaug tokio paties palaikymo.

Laisvės partijai šie rezultatai yra geriausias visų laikų pasiekimas federaliniuose rinkimuose. 2000 metais, kai ši partija, tuomet vadovaujama velionio Joergo Haiderio, neslėpusio simpatijų SS, pateko į federalinę vyriausybę, Europa buvo priblokšta.

Gegužės 22 dieną su N. Hoferiu susigrums arba žaliųjų remiamas Alexander`as van der Bellenas, surinkęs maždaug 19,7 proc. balsų, arba buvusi Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Irmgard Griss, kuri yra nepriklausoma kandidatė. Pastaroji kandidatė, siekianti tapti pirmąja Austrijos prezidento postą užėmusia moterimi, sulaukė apie 18,8 proc. rinkėjų palaikymo.

Vienintelis kandidatas, kuriame sekėsi prasčiau negu pagrindinių partijų palaikomiems veikėjams, buvo 83 metų Richardas Lugneris – ekscentriškas Vienos statybų magnatas, žinomas vakarėlių liūtas, vedęs 57 metais jaunesnę buvusią žurnalo vyrams „Playboy“ manekenę. Prognozuojama, kad jis surinko 2,4 proc. balsų.

Nors prezidento pareigos Austrijoje yra daugiau reprezentacinio pobūdžio, šie rinkimai yra svarbus partijų pozicijų indikatorius prieš 2018 metais vyksiančius visuotinius rinkimus.

Austrijoje buvo įprasta, kad prezidentas atstovauja vienai iš dviejų didžiųjų partijų arba turi vienos iš jų palaikymą, jei į šį postą išrenkamas nepriklausomas kandidatas.

Tačiau pastaruoju metu pastebima vis daugiau ženklų, kad koalicija ima aižėti. Ji jaučia didžiulį spaudimą dėl migrantų krizės ir augančio nedarbo – veiksnių, kurie smarkiai prisidėjo prie kraštutinių dešiniųjų FPÖ populiarumo augimo.

FPÖ, prie kurios vairo dabar stovi Heinzas-Christianas Strache, visuomenės nuomonės apklausose nuolat sulaukia didesnio nei 30 proc. palaikymo ir gali tikėtis užimti pirmą vietą 2018 metais vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...