captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kinijos karo lėktuvas leidosi ginčijamoje Pietų Kinijos jūros saloje

Kinijos karo lėktuvas leidosi naujme oro uoste Kinijos dirbtinai sukurtoje saloje Pietų Kinijos jūroje. Šie teritoriniai vandenys jau kuris laikas yra ginčų objektas tarp regiono valstybių.
Scanpix nuotr.
Scanpix nuotr.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) jau anksčiau išreiškė kritiką dėl Kinijos dirbtinių salų kūrimo Pietų Kinijos jūroje. JAV baiminasi, kad Kinija planuoja panaudoti jas kariniams tikslams. Tuo tarpu Kinija tokius įtarimus neigia.

Pakilimo tako Ugninio kryžiaus rife (angl. Fiery Cross Reef) ilgis – 3 km ir jis yra vienas iš trijų, kuriuos Kiniją stato daugiau nei metus pildama smėlį ant povandeninių uolų ir koralinių darinių Sprantlio salyne, praneša „Reuters“.

Civilinių skrydžių bandymai šiame rife pradėti sausio mėnesį.

Liaudies išlaisvinimo armijos dienraštis pirmajame puslapyje skelbė, kad karo lėktuvas, kuris patruliavo Pietų Kinijos jūroje, sulaukė prašymo nusileisti į Ugninio kryžiaus rifą ir evakuoti tris sunkiai susirgusius darbuotojus. Jie buvo nugabenti į Hainano salą gydymui. Dienraštis pateikė nuotrauką, kurioje iliustruojamas lėktuvas Hainane.

Tai – pirmas kartas, kai Kinijos kariuomenė viešai pripažino apie savo lėktuvo nusileidimą Ugninio kryžiaus rife, skelbia įtakingas kinų dienraštis „Global Times“. Jis cituoja karinės srities ekspertą, kuris teigė, kad šis skrydis parodė, kad aerodromas atitinka karinius standartus. Anot jo, karo atveju saloje galėtų būti naikintuvų bazė.

Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lu Kangas pareiškė, kad šios gelbėjimo operacijos buvo dalis kariuomenės „gražios tradicijos“ ir tai, kad ji šią misiją vykdė savo teritorijoje – „nė kiek nestebina“.

Pakilimo takai yra pakankamo ilgio, kad saloje galėtų nusileisti ilgojo nuotolio bombonešiai ir kroviniai lėktuvai, taip pat – geriausi Kinijos naikintuvai. Taip Kinija užsitikrina savo pozicijas Pietryčių Azijos vandenų širdyje.

Daugiau nei 4,4 trln. eurų vertės prekių kasmet yra plukdomos per Pietų Kinijos jūrą. Be Kinijos, taip pat Vietnamas, Malaizija, Brunėjus, Filipinai ir Taivanas yra pareiškę turintys teisę į atitinkamas šios jūros teritorijas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...