captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rytų Europai gresia dar vienas olandų antausis

Rytų Europos šalys, palaikiusios Rytų partnerystės idėją ir nuosekliai siekusios įtraukti Ukrainą į stojimo į ES procesą, iš Nyderlandų gali sulaukti dar vieno antausio. Referendume atmetę Ukrainos ir Europos Sąjungos asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimą, olandų parlamentarai preliminariai susitarė reikalauti naujų derybų, po kurių sutartyje atsirastų papildymai, kad arba Ukraina niekada netaps Europos Sąjungos nare, arba Nyderlandai nedalyvaus įgyvendinant šioje sutartyje numatytas užsienio ir saugumo priemones. Tai interviu DELFI teigė Strateginių studijų centro Hagoje direktorius Robas de Wijkas.
Robas de Wijkas. wikipedia.org nuotr.
Robas de Wijkas. wikipedia.org nuotr.

Pasak pašnekovo, parlamente sutarta, kad jeigu derybos su Briuseliu neduos reikiamų rezultatų, tuomet šalis atšauks savo parašą po susitarimu.

– Kokia situacija susiklostė po referendumo, kuriame Nyderlandų piliečiai atmetė Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo ratifikavimą? Kadangi jau praėjo šiek tiek laiko, politikai veikiausiai jau nusprendė, ką jie darys toliau reaguodami į šio patariamojo referendumo rezultatus?

– Parlamente užvakar vyko debatai, taigi dabar daugiau mažiau aišku, kas bus daroma toliau. Parlamente vyko diskusijos apie tai, kad reikia atšaukti teisės aktą, kuriuo ratifikuotas susitarimas. Tai reiškia, kad Nyderlandai atšauks ir savo parašą po Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimu. Opozicija norėjo, kad parašas būtų atšauktas iškart, tai yra, kad būtų priimtas įstatymas, kuriuo vyriausybė būtų įpareigota atšaukti savo parašą.

Tačiau vyriausybė, koalicijos partnerės nesutiko su tokiu siūlymu. Vyriausybė pareiškė neatšauksianti parašo po susitarimu ir pirmiausia vesianti derybas su Briuseliu ir tik jeigu derybos neduos norimų rezultatų, tik tada parašas bus atšauktas. Taigi bent žinome, kaip vystytis procesas: koalicinė vyriausybė derėsis su Briuseliu dėl susitarimo.

Pačioje sutartyje jokių pokyčių nebus, bet bus prašoma pridėti papildymą, pareiškiantį, kad Ukraina niekada nebus Europos Sąjungos narė. Nors pati sutartis nesuponavo narystės, tačiau bet kokiu atveju, dauguma žmonių Nyderlanduose tuo tikėjo.

Priešingu atveju, gali būti prašoma įtraukti papildymą, kad Nyderlandai nedalyvaus įgyvendinant 10 sutarties straipsnį, apimantį bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Žmonės mūsų šalyje tiki (nors tai absoliuti nesąmonė), kad tai mus atves į tiesioginį konfliktą su Rusija.

Apskritai kalbant šiuo klausimu labai daug nesusipratimų ir mitų, tačiau parlamente dirbančios partijos gali pasinaudoti visuomenės jausmais. Taigi gali būti du papildymai: pirma, dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, ko šiaip sutartyje net nėra, antra, dėl išimties užsienio ir saugumo politikos klausimais. Parlamente dėl to bus balsuojama kitą savaitę, bet jau dabar aišku, kad tai gana saugus būdas įveikti krizę valdančiajai koalicijai ir vyriausybei.

– Koks jūsų paaiškinimas: kodėl olandai nubalsavo prieš Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimą?

– Iš tiesų žmonės nepatenkinti savo vyriausybe Hagoje ir dėl visko kaltina Briuselį. Tai neturi nieko bendra su Ukraina. Nors debatai dėl Ukrainos buvo gana platūs, bet iš esmės tai protestas prieš Hagą ir Briuselį.

Įdomu tai, kad referendumo organizatoriai „Piliečių komitetas“ savo veikla ir siekia Nyderlandų pasitraukimo iš Europos Sąjungos bei santykių nutraukimo tarp Hagos ir Briuselio.

– Iškart po referendumo rezultatų paskelbimo buvo gandų, kad prie „Ne“ stovyklos laimėjimo prisidėjo ir Maskva, kuri Nyderlanduose turi pristeigusi įvairių analitinių centrų ir institutų. Kaip manote, kiek šiose kalbose gali būti tiesos?

– Tai tikėtina, bet aš negaliu to įrodyti. Labai tikėtina, kad bent keletas žmonių buvo įkvėpti Rusijos, bet tai neįrodoma. Nežinau, bet, pavyzdžiui, jeigu interneto portaluose arba „Twitter“ paskyroje pasisakai prieš Rusiją (ką aš dariau pastaraisiais mėnesiais), tai iškart sulauki šimtų Rusiją ginančių reakcijų. Tai gana įsidėmėtina.

Taigi mes visi puikiai suprantame, kad kažkas vyksta, tik nežinome, kas tiksliai, ir neturime įrodymų. Žinau, kad Vokietijoje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ paskelbė apie Rusijos sudarytą valstybių-propagandos taikinių sąrašą ir jų pažeidžiamumą, bet aš tiesiog nežinau, ar išties toks sąrašas yra ir ar Nyderlandai yra šiame sąraše.

– Kokios problemos kamuoja Nyderlandų visuomenę, kad ji tokia pesimistiška Europos Sąjungos atžvilgiu?

– Pabėgėlių krizė, saugumo krizė Vidurio Rytuose, ekonominė stagnacija. Nyderlanduose apskritai vyrauja pesimistinis požiūris į ateitį, žmonės nerimauja dėl terorizmo, kurį sieja su imigracija. Tvyro toks bendras požiūris, kad ateitis ir gerovė nebėra mūsų rankose.

– Kaip manote, kodėl migracijos krizė, terorizmo klausimai staiga atsirado viename krepšyje su Ukraina, Rusija, Europos Sąjunga?

– Kai nori dėl ko nors protestuoti, pasirenki vieną palankų klausimą. Šiuo atveju tai buvo Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos susitarimas. Tai tiesiog vienas iš klausimų, kuris pasirinktas protestui. Šiaip niekas nė nebūtų pastebėjęs, kad toks susitarimas išvis egzistuoja.

Kitas dalykas, kad referendumo organizatoriai yra nusiteikę prieš Europos Sąjungos integraciją, jie siekia kaip galima greitesnio Nyderlandų išstojimo iš Europos Sąjungos. Kadangi Nyderlanduose buvo priimtas naujasis įstatymas dėl lengvesnio referendumo surengimo (referendumui surengti reikia 300 000 parašų), tai buvo puiki proga įkišti pleištą į Europos Sąjungos ir Nyderlandų santykius, taip pat tarp vyriausybės ir visuomenės.

– Tai negi viskas? Regime, kaip Europa skyla dalimis?

– Suprantu, kad sunku suprasti, bet taip yra. Tai neturi nieko bendra su logika, tai tiesiog jausmai. Tai neturi nieko bendra su Ukraina, bet buvo teigiama, kad sutartis sudaro sąlygas lengvesniam vizų režimui ir esą dėl to nesuskaičiuojami kiekiai ukrainiečių atvyks į Europą. Tai absoliutus melas, bet žmonės tuo tiki. Tokio melo dar nesu regėjęs gyvenime.

– Kada Nyderlanduose turi vykti parlamento rinkimai?

– Vėliausiai rinkimai įvyks kitų metų kovo mėnesį, bet jeigu vyriausybė žlugs anksčiau, gali būti, kad rinkimai bus paankstinti. Ir šiuose rinkimuose veikiausiai nugalės antieuropietiškos ir antiimigracine retorika pasižyminčios partijos. Žinoma, jeigu centristinės partijos pradėtų dirbti kartu, galbūt galėtų sustabdyti kraštutinius dešiniuosius, nes apklausos rodo, kad išstoti iš Europos Sąjungos vis tik nori nedaug žmonių – 21–23 proc. Didžioji dauguma nori likti Europos Sąjungoje.

Pamatysime, kaip vystysis reikalai, bet šiuo metu apklausose stipriai pirmauja kraštutinė dešiniosios pakraipos Laisvės partija, vadovaujama Geerto Wilderso. Jis galėtų laimėti rinkimus, bet kadangi tradicinės partijos tikrai netrokšta su juo dirbti, taigi galiu duoti 90 proc., kad jis liktų opozicijoje.

– Kas buvo šio referendumo organizatoriai? Buvo minima iniciatyva „GeenStijl“, arba „Jokio stiliaus“.

– „GeenStijl“ yra toks tinklaraštis, kuriame publikuojami kraštutinės dešiniosios minties straipsniai ir nuomonės. Jie prisidėjo prie referendumo. Tikrieji organizatoriai yra „Burgercomite EU“, arba „Piliečių komitetas“, už jo stovi 3–4 žmonės, kurių idėjinis tikslas – sunaikinti Europos Sąjungą, pradedant Nyderlandų išstojimu. Jie nėra įtakingi, bet, pavyzdžiui, minėtasis tinklaraštis yra nepaprastai populiarus. Jeigu skaitote olandiškai, nustebsite, ką perskaitysite. Ten absoliutūs melai, bet daliai žmonių blogas labai patinka. Šis blogas išties populiarus ir jie prisidėjo prie parašų rinkimo referendumui surengti.

– Socialistai irgi prisidėjo prie referendumo?

– Jie prisijungė, bet dėl kitų priežasčių ir šiaip jie nuosaikūs ir nenori Nyderlandų išstojimo iš Europos Sąjungos.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...