captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apsilankykite – vienintelis pasaulyje radioekologinis draustinis

Balandžio 26-ąją sukanka trisdešimt metų nuo Černobylio atominės elektrinės sprogimo. Labiausiai nuo avarijos Baltarusijoje nukentėjo Gomelio sritis, čia įkurtas vienintelis pasaulyje Polesės valstybinis radioekologinis draustinis. Užterštoje teritorijoje mokslininkai tyrinėja radiacijos poveikį aplinkai, augmenijai ir gyvūnijai.

Beveik už 1000 kilometrų nuo Lietuvos, Polesės radioekologiniame draustinyje, prasideda trisdešimties kilometrų radioaktyvi zona, besitęsianti iki pat Černobylio atominės elektrinės. 

Tarptautinės atominės energijos agentūros duomenimis, 1986 m. Černobylio jėgainės sprogimo metu į atmosferą išlėkė apie 50 tonų radioaktyvių medžiagų ir visos jos nugulė Baltarusijos teritorijoje. Manoma, kad tai prilygsta 500 atominių bombų, 1945 metais numestų ant Hirosimos.

Praėjus dvejiems metams po avarijos labiausiai užteršti trys Gomelio srities rajonai buvo aptverti, teritorijai suteiktas valstybinio draustinio statusas, įrengta vienuolika kontrolės punktų. Draustinyje dirba per septynis šimtus darbuotojų – aplinkosaugininkų, gaisrininkų. Kartą per tris mėnesius tikrinama, ar jų nešiojami radiacinio fono kaupikliai neviršija nustatytos normos. Į draustinį  galima patekti tik su specialiais leidimais.

Mirties zona apima 216 hektarų teritoriją, iš jos buvo evakuota 20 tūkst. gyventojų.

Draustinis padalytas į dvi zonas: pirmoji, kur įsikūręs mokslo centras – mažiau radioaktyvi zona, joje tarp miško stūkso tušti kaimai, apgriuvę namai, apžėlę laukai. Pavažiavus dešimt kilometrų – vartai ir spygliuota viela. Tai antroji zona. Ji aptverta. Į ją nepatenka niekas, išskyrus draustinio darbuotojus.

Po Černobylio sprogimo teritorijoje nugulė apie 30 proc. visų radioaktyviųjų medžiagų, iškritusių Baltarusijoje.  

Šiandien keliasdešimt mokslininkų stebi kaip radiacija paveikė aplinką, tyrinėja vandenį, gruntą, gyvūnus. Labiausiai – tūkstantį kartų – radiacijos normą viršija grybai. Pasak mokslininkų, radiacinis fonas kinta pagal gamtos sąlygas: jei karšta ir vėjuota – didėja, jei lyja arba sninga – sumažėja du kartus.

„Čia niekas neauginama. Uždrausta, bet kokia ūkinė veikla. Svarbiausia, kad radionuklidai nepatektų į žmogaus organizmą, todėl laikomės saugos reikalavimų. Turime užtikrinti, kad radioaktyvios medžiagos nepasklistų už draustinio ribų“, – sakė Polesės radioekologinio draustinio mokslo darbuotojas Sergejus Kaliničenko.

Anot mokslininkų, per trisdešimt metų radioaktyviojo cezio ir stroncio sumažėjo du kartus, pavojingiausias – dabar yrantis plutonis, skylantis į labai radioaktyvų americį. Mokslininkų teigimu, jo koncentracija aplinkoje didės iki 2060-ųjų.

„Stroncis nuėjo gilyn apie metrą, o gal ir daugiau. Cezis aptinkamas 20 cm gylyje ir kol kas giliau nesiskverbia, nebent smėlėtose dirvose, kur visų elementų judėjimas didesnis negu kitokio kito dirvose. Ten cezis prasiskverbęs iki 30-50 cm“, – sakė Vladimiras Sadčikovas, Polesės radioekologinio draustinio Spektrometrijos ir radiocheminės laboratorijos mokslo darbuotojas

Mokslininkų teigimu, kad radionuklidai visiškai suskiltų dar prireiks nuo 40 iki 432 metų. Todėl ši teritorija dar ilgai liks negyvenama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...