captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vokietija nori grąžinti Rusiją į Didžiojo aštuoneto gretas

Ukrainoje atsinaujinus susirėmimams, Europos Sąjunga pasmerkė nuo pernai vasaros nematytą smurto lygį, tačiau tai nesutrukdė Vokietijai pareikšti, kad Rusija turi būti sugrąžinta prie pasaulinių derybų stalų. Vokietijos užsienio reikalų ministras pagyrė Rusijos pastangas Sirijoje ir pridūrė, kad be jos neįmanoma išspręsti nė vieno didelio konflikto, todėl reikia sukurti sąlygas, kad Maskva vėl taptų Didžiojo aštuoneto nare. Šią savaitę ir NATO pranešė, kad per artimiausias dvi savaites surengs susitikimą su Rusija.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Jau dvejus metus po Krymo aneksijos prie stalo nebe aštuonios pasaulio galybės, bet septynios – šįkart Japonijoje Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrai aptaria terorizmą, Kinijos teritorines ambicijas ir branduolinį nusiginklavimą, tokį svarbų Hirošimoje, kuri pirmoji pajuto baisią branduolinės bombos galią. Rusija išmesta iš Didžiojo aštuoneto, bet susilaukė galingo užtarėjo: pats dėl lėktuvo gedimo nespėjęs į susitikimą atvykti Vokietijos diplomatijos vadovas sako, kad reikia pradėti svarstyti Maskvos grąžinimą į svarbiausių šalių tarpą.

„Mano troškimas – kad Didysis septynetas nebūtų nuolatinis formatas, kad sudarytume sąlygas ir galėtume grįžti prie Didžiojo aštuoneto. Tačiau šiemet jų dar neturime“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Valteris Steinmeieris.

Vokietijos diplomatas leidžia suprasti, kad tai Vakarų reikalas vėl prisikviesti Rusiją, o ne tai, kad jos prezidentas atitaisytų, ką pridarė laužydamas tarptautinę teisę. Vokietijos socialdemokratų ministras visad buvo draugiškesnis kaimynus puldinėjančiam Rusijos vadovui negu kanclerė iš krikščionių demokratų partijos – Angela Merkel tebesilaiko pozicijos, kad sankcijos Kremliui turi galioti. F. V. Steinmeieris pareiškė, kad akivaizdu, jog be Maskvos neįmanoma išspręsti jokio didelio tarptautinio konflikto, antai Sirijoje jos vaidmuo konstruktyvus, ir likę šių metų mėnesiai turėtų parodyti, ar toks ir liks.

Vokietijos ministro teigimu, reikia ir Rusijos indėlio siekiant taikos Ukrainoje, kaip tik kai mūšiai atsinaujino tokie nuožmūs, kad ES šį rytą paskelbė pareiškimą, kritikuojantį nuo rugpjūčio nematytą smurto lygį. Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacija praneša fiksuojanti gerokai padažnėjusius paliaubų pažeidimus. Šeštadienį vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje prie vilkstinės nugriaudėjo sprogimas ir kulkos švilpė per metrą nuo stebėtojų, prieš tai jiems grasino separatistų kovotojai.

Vokietijai ir kelioms kitoms šalims spaudžiant, ir NATO penktadienį sutarė per artimiausias dvi savaites surengti dvejus metus nerengtą NATO ir Rusijos tarybos posėdį, nors Lietuva ir kitos sąjungininkės kelis mėnesius įtikinėjo, kad ne Vakarams reikia nuolaidžiauti, o Maskva turėtų parodyti norą. Ši vengė tai daryti, bet NATO vadovas sako, kad kalbėtis reikia, bent jau siekiant išvengti nesusipratimų.

„Man dialogas nėra silpnumo išraiška. Tai stiprybės išraiška, nes su Rusija nebijome kalbėti dėl to, kad esame stiprūs, kad pasitikime savimi. Net per Šaltąjį karą su ja kalbėjomės. Manau, mūsų interesus atitinka kalbėtis su jais apie daugelį skirtingų dalykų, ypač rizikos mažinimą ir karinės veiklos skaidrumą“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Soltenbergas.

NATO dar surengė du bendros tarybos posėdžius ir po Krymo okupacijos. Bet Rusijos atstovas aljanse vakar pareiškė, kad niekas nesikeis, kol NATO laikysis Maskvos sulaikymo politikos ir mito, esą ji kelia karinę grėsmę. Iš šio susitikimo laukiama nuoširdžios diskusijos, kas sukėlė santykių krizę ir pablogino Europos saugumą, sakė ambasadorius. Kitaip sakant, posėdį Maskva išnaudos vėl skųstis, kad Vakarai artėja prie Rusijos ir kelia jai grėsmę.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...