captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Panama Papers“ variklį užkūrė paslaptinga žinutė iš anonimo

Tai prasidėjo nuo vienos vienintelės žinutės. Žinoma, anoniminės: „Sveiki, čia – Johnas Doe. Ar domina duomenys?“ Vokietijos laikraščio „Suddeutsche Zeitung“ reporteris Bastianas Obermayeris netrukus atsakė: tikrai taip. Neįtikėtina, bet anonimas leidiniui iškart ėmė siųsti dokumentus, kurių galiausiai susidarė 11,5 milijono.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Būtent tokį kiekį vidinės Panamos teisininkų kompanijos „Mossack Fonseca“, kuri steigia ofšorines kompanijas turtingiems klientams, korespondencijos gavo Vokietijos laikraštis „Süddeutsche Zeitung“, duomenimis pasidalinęs su tarptautinėmis žurnalistų pajėgomis.

Johnas Doe – anglų kalboje taip įprasta vadinti neatpažintus asmenis ar anonimus – įžiebė unikalų tarptautinį viso pasaulio žurnalistų bendradarbiavimo projektą.
Duomenys – ir apie politikus, ir apie sportininkus

Didžiulio duomenų paketo analizė padėjo atskleisti, kaip pasaulio šalių lyderiai, garsenybės ir etiškais save vadinantys verslininkai slėpė savo turtus nuo visuomenės, o kai kuriais atvejais galimai maskavo neteisėtą veiklą ir slėpė mokesčius.

Pirmoji informacijos banga – o duomenų tiek, kad naujų rašinių bus dar mažiausiai metus – jau išvertė iš posto Islandijos premjerą.

Tarp tūkstančių dokumentuose minimų asmenų – Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Saudo Arabijos karalius, Kinijos lyderio Xi Jinpingo šeimos nariai, artimi Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugai, velionis britų premjero Davido Camerono tėvas. Galiausiai – futbolo superžvaigždė Lionelis Messi.

Lyg iš gausybės rago pasipylę pranešimai jau paskatino JAV prezidentą Baracką Obamą paraginti pasaulį griebtis tarptautinės mokesčių reformos.
Finansinio atlygio neprašė

Anonimas į „Suddeutsche Zeitung“, įsikūrusį Miunchene, kreipėsi dar prieš metus. Bet duomenų paketą priėmę laikraščio žurnalistai B. Obermayeris ir Frederikas Obermaieris iki šiol nė neįsivaizduoja, kas ir kodėl būtent jiems nutekino informaciją.

Bet tik tiek. Kaip skelbia „The Washington Post“, vokiečiai, net nežinodami informaciją nutekinusio asmens tapatybės, stengiasi jį – arba ją – saugoti.

„Negalime atskleisti jokių skaičių, kalbėti apie tai, kiek kartų užmezgėme kontaktą, ir apie tai, ar dar palaikome ryšį, – teigė B.Obermayeris. – Bet bendravome intensyviai ir skirtingais būdais.

Be abejo, žinutės buvo saugios, užšifruotos. Buvo dienų, kai su šaltiniu bendravau daugiau nei su savo žmona. Buvo apie ką kalbėtis“.

Apie šaltinio sprendimą nutekinti informaciją B. Obermayeris daug nekalba. Jokio finansinio atlygio neprašęs anonimas esą perdavė tokią žinutę: „Noriu, kad praneštumėte apie medžiagą ir paviešintumėte šiuos nusikaltimus“.
Duomenų analizė užtruko

Duomenų iš „Mossack Fonseca“ kiekis – milžiniškas. Skaičiuojama, kad informacija tilptų į 38 tūkstančius vidutinio storio knygų.

Tad nenuostabu, kad „Suddeutche Zeitung“ paprašė Vašingtone įsikūrusio tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ) pagalbos.

Pasirinkimas buvo logiškas, nes ICIJ jau buvo dirbęs su šiuo Vokietijos dienraščiu ir kitomis žiniasklaidomis priemonėmis.

ICIJ atstovus irgi nustebino duomenų kiekis, tad jų analizavimo procesas užtruko. Tiriamosios žurnalistikos centras ėmėsi kantriai burti 370 žurnalistų iš 100 žiniasklaidos priemonių, tarp jų – ir 15min.lt komandą.

Kaip teigė vieni ICIJ vadovų Michaelas Hudsonas ir Marina Walker, kadangi „Mossack Fonseca“ duomenys apėmė visą pasaulį, visų pirma siekta surasti žurnalistų, gerai žinančių savo teritoriją.

„Mes ne patys vykome į daugybę vietų, o leidome dirbti vietos žurnalistams. Svarbiausios temos šiandien tokios sudėtingos ir globalios, kad vieniši vilkai tiesiog negali jų aprėpti“, – tvirtino M. Hudsonas.
Ypatingos atsargumo priemonės

Negana to, projektas reikalavo pamiršti ambicijas. Paprastai konkuruojančios žiniasklaidos priemonės turėjo dirbti kartu.

Naujai iškepti partneriai privalėjo susitarti dalintis vertingiausia informacija ir neskelbti publikacijų iki praėjusio sekmadienio vakaro, kai pirmosios istorijos pasirodė vienu metu.

ICIJ taip pat reikalavo, kad žurnalistai apie projektą niekam neprasitartų – informacijos saugumas buvo ir išlieka itin svarbus.

„Skaitmeninės apsaugos priemonės – viena, bet visai kas kita – žmogiškasis faktorius, – sakė M. Walker. – Sakėme žmonėms: „Nepalikite veikiančių kompiuterių matomoje vietoje. Nesinaudokite bevieliu ryšiu kavinėse“.

Atsargumas, regis, suveikė. Apie artėjančią informacinę bombą buvo suuosta tik praėjusią savaitę, kai Rusijos valdžios atstovai, sulaukę projekte dalyvaujančių žurnalistų klausimų, prabilo apie Vakarų sąmokslą prieš Kremlių.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: „Panama Papers“ skandalas

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...