captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kam atiteks Folklando salos – britams ar Argentinai?

Šį savaitgalį Folklando arba kitaip argentiniečių vadinamų Malvinų salų gyventojai spręs, ar jie nori likti Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija. Beveik neabejojama, kad gyventojai kone vienbalsiai išreikš norą išsaugoti turimą salų statusą.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Šį savaitgalį Folklando arba kitaip argentiniečių vadinamų Malvinų salų gyventojai spręs, ar jie nori likti Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija. Beveik neabejojama, kad gyventojai kone vienbalsiai išreikš norą išsaugoti turimą salų statusą.

Politologų vertinimu, taip tikimasi pasiųsti žinią pasauliui ir pretenzijas į Folklando salas reiškiančiai Argentinai, kad maždaug 3 tūkst. salų gyventojų laiko save britais ir kategoriškai nesutinka susijungti su Argentina.

Ekspertai sako, kad sprendimas organizuoti referendumą priimtas pačiu laiku, nes vis daugiau užsienio šalių palaiko Argentinos poziciją, o Didžioji Britanija netiesiogiai kritikuojama dėl besitęsiančios kolonijinės politikos. Kaip pasisuks Folklando salų likimas po referendumo ir ar Argentina gali imtis kokių nors veiksmų, siekdama pakeisti situaciją?

Referendumas dėl Folklando salų

„Ar norite, kad Folklando salos išlaikytų dabartinį politinį statusą, kaip Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija?“ – į šį klausimą sekmadienį turės atsakyti 13 tūkst. kilometrų nuo Jungtinės Karalystės nutolusių Folklando salų gyventojai. Politologų manymu, apie 95 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių referendume pasirinks atsakymą „taip“. Tuo neabejoja ir Folklando salose visą gyvenimą praleidęs verslininkas Stuartas Wallace`as.

Jis sako, kad visi labai patenkinti galimybe referendume išreikšti savo norą, ir yra visiškai tikras, kad didžioji dauguma pasisakys už tokius santykius su Didžiąja Britanija, kokie yra dabar. „Manau, priežastis, kodėl buvo nuspręsta rengti referendumą, – paskutinių septynerių metų Argentinos vyriausybės vykdoma agresyvi politika Folklando salų atžvilgiu. Mūsų politikai visada buvo iniciatyvūs, ypač kai atsirasdavo galimybė aiškiai išreikšti Folklando salų gyventojų nuomonę, kokie mes norime būti ir kaip mes matome savo ateitį“, – sako S. Wallace`as.

Tačiau Argentinos politikai būsimą referendumą vadina neteisėtu, nes, pasak jų, – atsakymas jau iš anksto aiškus ir referendumas neišspręs Folklando salų problemos.

„Kalbant apie tai, reikėtų prisiminti istoriją. Reikia turėti omenyje, kad Malvinų salų gyventojai yra britai, nes jų protėviai gimė Jungtinėje Karalystėje ir vėliau persikėlė į salas. Taigi Didžioji Britanija neabejotinai paremia ir skatina balsuoti salų gyventojus referendume“, – teigia LRT radijo bendradarbis Buenos Airėse Juanas Kalvelis. Jis primena, kad salų gyventojai nėra argentiniečiai, jie yra britai, taigi tiek vyriausybė, tiek dauguma argentiniečių mano, kad šiuo požiūriu referendumas yra neteisingas ir neteisėtas, nes rezultatas jau iš anksto aiškus: žmonės balsuos, kad išliktų Britanijos užjūrio teritorija. „Malvinų salų klausimas yra dalis nacionalinio vientisumo reikalavimo. Mes manome, kad Malvinų salos, dalis Pietų Atlanto ir Antarktikos priklauso Argentinos teritorijai“, – įsitikinęs J. Kalvelis.

Argentina siūlo derybas

Nesitikėdama, kad Didžioji Britanija perleis Argentinai Folklando salas, šalies prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner kovo pradžioje pakvietė Jungtinę Karalystę sėsti prie derybų stalo ir tartis dėl Folklando salų suverenumo. „Visų argentiniečių vardu Argentina dar kartą reikalauja Jungtinės Karalystės dialogo dėl Malvinų salų suvereniteto, kaip tai nurodo Jungtinių Tautų rezoliucija. Neprašome sakyti, kad teisūs esame mes, prašome tik dialogo, nes tikime, kad diplomatija – vienintelis kelias, užtikrinantis taiką“, – pabrėžia Argentinos prezidentė.

Argentina išreiškė keletą derybų variantų – tarp jų siūloma abiem šalims bendrai valdyti Folklando salas arba jų valdymą perleisti Jungtinėms Tautoms, tačiau Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas įsitikinęs, kad Folklando salų ateitis – tik jų gyventojų rankose. „Mano atsakymas paprastas – Folklando salų ateitis turi priklausyti nuo salų gyventojų sprendimo. Žmonės, kurie ten gyvena, visada sakydavo, kad nori išlaikyti Folklando salų statusą su Jungtine Karalyste. Jie rengia referendumą, ir aš tikiuosi, kad Argentinos prezidentė išklausys ir pripažins Folklando salų gyventojų pasirinkimą“, – tvirtina D. Cameronas, neslepiantis, kad tol, kol norės likti su Jungtine Karalyste, Folklando salos turės visišką jo palaikymą.

Didžiąją Britaniją palaiko mažuma

Nors Didžioji Britanija tvirtai laikosi savo pozicijos ir į vis labiau aštrėjančią Argentinos kritiką nereaguoja, ekspertai pastebi, kad vis daugiau užsienio šalių Folklando salų klausimu palaiko ne Britanijos, o Argentinos poziciją. Pasak Lotynų Amerikos šalių specialisto, politologo Marko Joneso, tarptautinė bendruomenė pasisako prieš buvusią kolonijinę sistemą, būtent su ja siejamos ir Folklando salos.

M. Joneso teigimu, Argentiną palaiko dauguma pasaulio šalių, o britų pozicija sulaukia mažumos palaikymo. Taip yra dėl to, kad dauguma tarptautinės bendruomenės narių Folklando salas laiko kolonializmo, apie kurį turi neigiamą nuomonę, padariniu. Taigi Argentinos palaikymas yra susijęs su kolonializmo atmetimu ir priešiškumu buvusiai britų kolonijinei imperijai. „O jei šalių narių paklaustume apie apsisprendimo teisę, dauguma sakytų, kad Folklando salos turėtų likti britų užjūrio teritorija, nes to nori didžioji dalis gyventojų. Būtent dėl to referendumu siekiama pasakyti tarptautinei bendruomenei, kad Folklando salų gyventojai nori likti su Britanija ir jų sprendimo bei teisės apsispręsti turi būti paisoma bet kokiose derybose dėl Folklando salų“, – komentuoja politologas.

Argentina bandys kovoti ekonominėmis priemonėmis

Ekspertų vertinimu, nors ir palaikydama Argentinos poziciją, tarptautinė bendruomenė be retorinės kritikos neturėtų kištis į nesutarimus tarp Argentinos ir Didžiosios Britanijos. Pasak politologo Deivido Šlekio, nors Argentina skatina surasti sprendimą diplomatiniu būdu, ji gali imti taikyti spaudimą Folklando saloms. Jis abejoja, kad šalis nesutarimus spręstų karinėmis priemonėmis, bet ji gali imtis komercinių priemonių, pvz., neleisti Didžiosios Britanijos kruiziniams laivams įplaukti į savo teritoriją. „Argentina bandė daryti spaudimą Čilei, kad pastaroji nutrauktų lėktuvų reisus iš Santjago į Folklando salas. Šios skrydžio linijos yra vienintelis kelias iš Folklando į bet kokį kitą pasaulio kraštą per Čilę. Jeigu jas uždarys, keliauti bus galima tik laivais, o tai daug sunkiau“, – pasakoja D. Šlekys.

Jo nuomone, toks spaudimas, pvz., kelionių apribojimas, verslo licencijų ar prekybos ryšių sunkinimas, tikrai gali likti ir Argentina tikrai gali išnaudoti savo statusą Lotynų Amerikos politinėje bendruomenėje prašydama kitų Lotynų Amerikos šalių pagalbos darant spaudimą britų ekonomikai.

„Neturime jokių ryšių su Argentina. Viena ar dvi šeimos turi giminių Argentinoje, tačiau apskritai nėra jokių santykių, jokio susiekimo su ta šalimi ir tai tęsiasi jau 30 metų, nuo Folklando karo“, – pasakoja verslininkas S. Wallace`as. Tačiau, jo teigimu, Argentinos vyriausybė nenuspėjama ir nežinia, ką gali nuspręsti padaryti, bet jų galimybės ribotos – kad ir ką jie darytų, tai nepakeistų pasirinkimo gyventi su Britanija. Tai būtų tik faktas.

Konfliktą gilina atrasta nafta

Konfliktas dėl maždaug 500 kilometrų nuo Argentinos krantų nutolusių Folklando salų kilo prieš šiek tiek daugiau nei 30 metų, 1982-aisias. Tuomet šalį valdžiusi karinė chunta, pasiuntusi 10 tūkst. karių, paskelbė, kad Folklando salose atkuria 1833 m. prarastą suverenitetą. Didžiosios Britanijos ir premjerės Margaret Thatcher sprendimas buvo skubus – britai nusprendė ginti Pietų Atlante esančias, 3 tūkst. gyventojų turinčias salas. Nors Didžiajai Britanijai per 10 savaičių pavyko užgniaužti karo veiksmus, konfliktas dėl Folklando salų, politologų vertinimu, niekada nebuvo galutinai išspręstas.

Folklando salos iki šiol nebuvo svarbus strateginis objektas, teikiantis ekonominės naudos, tačiau neseniai atsiradusi galimybė šalia Folklando salų išgauti naftos, pasak Buenos Airėse gyvenančio J. Kalvelio, tik paaštrino Didžiosios Britanijos ir Argentinos nesutarimus.

„Pirma, kas yra aišku, Malvinų salų artumas suponuoja, kad salos priklauso Argentinai. Negali būti, kad tauta, kurią skiria tūkstančiai kilometrų nuo salų, sakytų, jog tai jų teritorija. Tai kolonijinė politika“, – įsitikinęs J. Kalvelis. Kadangi Folklando salų zonoje, visame šelfe, yra naftos telkinių, viena iš aplinkybių, kodėl britai neatsisako kolonijinės, imperinės politikos, yra noras turėti strateginį tašką Pietų Atlanto teritorijose, ypač kai moksliniai tyrimai rodo, kad taip būtų galima pasiekti naftos išteklius. Argentinai taip pat, be kitų priežasčių, Malvinų salos tampa ir ekonomine priežastimi.

Norima išsaugoti ir Gibraltarą

Vis dėlto, kaip pastebi Folklando salų konfliktą tyrinėjantys ekspertai, ekonominis aspektas nėra pats svarbiausias – čia sprendžiamas Didžiosios Britanijos ir Argentinos principų klausimas. Kita vertus, politologo D. Šlekio teigimu, Britanijai svarbu išlaikyti Folklando salas, nes, sekdama Argentinos pavyzdžiu, Ispanija galėtų reikalauti grąžinti strategiškai naudingą Gibraltarą.

Jo nuomone, britai įsikandę laikosi Folklando salų, kad nebūtų sukurtas teisinis precedentas. „Jei Argentina atgautų Folklandą, Ispanijos vyriausybė galėtų apeliuoti į tarptautinės teisės precedentą ir pavyzdį, kaip britai atiduoda savo teritorijas. Tai susiję su Gibraltaru, ekonomiškai svarbiu objektu, dėl kurio britai nenori nusileisti. Jie nenori tarptautinėje teisinėje sistemoje sukurti prielaidų, per kurias kitų valstybių interesai dar labiau „muštų“ britus“, – pabrėžia D. Šlekys.

Bandoma slėpti Argentinos vidaus problemas

Aštrėjanti Argentinos retorika kelia klausimų, ar šalis prieš Folklando salas nesiims drastiškų priemonių. Kalbas stiprina ir tai, kad esą britai militarizuoja Folklando salas. Vis dėlto ekspertai tvirtina, kad pradėti karinį konfliktą Argentina nepajėgi, o, politologo M. Joneso teigimu, kategoriškais pareiškimais Folklando salų atžvilgiu Argentinos politikai siekia atitraukti visuomenės dėmesį nuo vidaus problemų.

„Prezidentė C. Fernandez de Kirchner turi daug vidaus problemų šalyje, o, keldama derybų klausimą dėl Folklando salų (Argentinos atveju – Malvinų salų), ji užsitikrina visuomenės palaikymą ir argentiniečius atitraukia nuo didelių problemų šalies viduje. Įtampa dėl Folklando salų visada buvo“, – tvirtina M. Jonesas.

Geresni šalių santykiai mažai tikėtini

Jis primena, kad 1990 m. prezidentas Carlosas Menemas sugebėjo sumažinti įtampą ir pagerinti santykius. Iki pat 2003 m., atrodė, kad santykiai tarp Argentinos ir Folklando salų taps gerokai taikesni. Tačiau, kai šaliai pradėjo vadovauti prezidentas Nestoras Kirchneris ir ypač kai 2007 m. prezidente tapo jo žmona Cristina Fernandez, įtampa tarp salų ir Argentinos vėl atsinaujino, o jų santykiai vis labiau blogėja.

Nors referendumo dėl Folklandų salų rezultatai lengvai nuspėjami, ekspertai sako, kad, kaip po jų susiklostys Argentinos ir Didžiosios Britanijos santykiai, pasakyti sunku. Politologų manymu, ateinančius trejus metus, kol Argentinai vadovaus C. Fernandez de Kirchner, dvišaliai santykiai teigiamų pokyčių neturėtų sulaukti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close