captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apie branduolinį saugumą B. Obama su V. Putinu pasikalbės negreit

Pusšimtis pasaulio lyderių Vašingtone bando spręsti branduolinio saugumo problemas, tačiau tarp jų nėra didžiausią branduolinį arsenalą turinčios Rusijos. Būtent Maskvą dėl vidutinio nuotolio balistinių raketų bandymų ir dislokavimo sutarties pažeidimų kaltina ir Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama. Tačiau galvos skausmas pasaulio lyderiams yra ne tik Rusijos branduolinės ambicijos, bet ir kaip užtikrinti, kad branduolinės medžiagos nepakliūtų į teroristų rankas ir kaip užtikrinti branduolinių jėgainių saugumą. 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rusijos propaganda skelbia, kad antroje šių metų pusėje bus eilinį kartą išbandoma nauja vidutinio nuotolio balistinė raketa R-26, ir ji jau parengta masinei gamybai. Esą tai neprieštarauja jokiems tarptautiniams susitarimams.

Nors dar prieš tris dešimtmečius Maskva ir Vašingtonas pasirašė, kad abi šalys nenaudos vidutinio nuotolio raketų, galinčių skrieti iki 5,5 tūkst. kilometrų. O šios skrydžio nuotolis esą didesnis. 

Tačiau Jungtinės valstijos mano kitaip. B. Obama prieš Branduolinio saugumo susitikimą Rusiją kaltina pažeidinėjant vidutinio nuotolio balistinių raketų sutartį. Dar daugiau, pakalbėti apie tai B. Obama su Vladimiru Putinu akis į akį negalės – Rusija nedalyvaus Vašingtone vykstančiame susitikime, o amerikiečiai kalba apie Maskvos nenorą bendradarbiauti mažinant branduolinį arsenalą.

„Sveikintume juos, jei jie atvyktų. Jie praleidžia galimybę kartu su tarptautine bendruomene spręsti šias svarbias problemas. Manau, kad tai rodo, kaip Rusija izoliuota nuo tarptautinės bendruomenės. Tai yra todėl, kad jie pasirinko nedalyvauti pokalbiuose ir manau, kad tai iš dalies susiję ir su įtampa tarp jų ir Jungtinių valstijų, Ukrainos kitų šalių“, – situaciją aiškino JAV Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas.

Jungtinės valstijos ir Rusija kartu turi 90 procentų pasaulio branduolinio arsenalo. Tad ekspertai kaip grėsmę įvardija Rusijos nenorą kalbėtis, juolab, kad Maskva pernai pasitraukė iš bendrų pastangų mažinti nenaudojamo branduolinio arsenalo kiekį. Dar daugiau – Kremliaus atstovai mįslingai kalba ir apie galimybę branduolinį ginklą dislokuoti okupuotame Kryme. 

Galvos skausmas pasaulio lyderiams ir kaip pažaboti Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas, kai ši sausį išbandė branduolinį užtaisą, o vasarį – didelio nuotolio raketą. Vašingtonas nori dar labiau spausti Šiaurės Korėją, o su Pietų Korėja tariamasi dėl priešraketinės gynybos sistemos. 

Tačiau ne ką mažesni iššūkiai laukia ir kaip užtikrinti branduolinių jėgainių ir branduolinių medžiagų saugumą. Belgijos saugumo tarnybos po praėjusios savaitės išpuolių Briuselyje atskleidė, kad atakų rengėjai domėjosi ir šalies branduolinės energetikos srityje dirbančiais asmenimis. Belgų žiniasklaidos teigimu, savižudžiai fotografavo ir branduolines jėgaines.  

Organizacijos, stebinčios, kaip laikomasi branduolinio saugumo, savo ataskaitose teigia, kad daugelio šalių branduoliniai reaktoriai pažeidžiami kibernetinių atakų. Septynios iš 24 šalių, tarp jų Kinija ir Belgija, įvertintos kaip turinčios daugiausiai saugumo spragų. 

Tad prieš septynerius metus Prahoje iškeltas B. Obamos tikslas, sumažinti branduolinę grėsmę vargu ar bus pasiektas. Neaišku, ar ketvirtą kartą rengiamas branduolinio saugumo susitikimas nebus paskutinis – B. Obamos antra kadencija baigiasi. O respublikonų kandidatu siekiantis tapti Donaldas Trumpas net pareiškė, kad leistų branduolinį ginklą turėti Japonijai ir Pietų Korėjai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...