captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Flydubai“ lėktuvas sudužo po pilotų konflikto, rodo iššifruotas įrašas

Rostovo prie Dono oro uoste sudužusio lėktuvo Boeing 737-800 avarijos priežastis greičiausiai buvo pilotų klaida. Paskutinėmis skrydžio minutėmis tarp įgulos narių kilo fatališkų nesutarimų, kaip reikia elgtis sudėtingoje situacijoje, rodo iššifruotų pokalbių įrašų analizė. Apie tai rašo Rusijos leidinys „Komersant“.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Leidinio šaltinis iš katastrofą tiriančių specialistų grupės tvirtina, kad iššifravus vadinamosiose juodosiose lėktuvo dėžėse užfiksuotus lėktuvo skrydžio parametrų ir įgulos pokalbių duomenis, jau galima atkurti visą įvykių eigą.

Kai kovo 19-osios naktį aviakompanijos „Flydubai“ laineris, skridęs reisu FZ981, Rostovo prie Dono oro uoste mėgino leistis antrą kartą, ekipažas dėl prastų oro sąlygų buvo priverstas vėl atsisakyti šio bandymo. Abu tūpimus pilotai atliko automatiniu režimu ir abu kartus jiems trukdė oro sąlygos – nuolat kryptį keičiantis stiprus gūsingas vėjas. Dėl to prastai veikė traukos automatas, reguliuojantis lėktuvo judėjimą nustatyta trajektorija tūpimo ar kilimo metu, kai yra įjungtas autopilotas.

Todėl vienas iš ekipažo narių po antro nesėkmingo mėginimo nusileisti priėmė sprendimą išjungti autopilotą. 270 metrų aukštyje, kai iki nusileidimo tako buvo likę apie šeši kilometrai, vienas iš lakūnų paspaudė mygtuką TOGA (Take off. Go around – Kilti. Papildomas ratas), duodantį lėktuvo sistemoms komandą skristi papildomą ratą virš oro uosto, ir išjungęs autopilotą perėmė lėktuvo valdymą į savo rankas. Dabar kilimo metu pilotams reikėjo savarankiškai pasirinkti lėktuvo nosies kampą, orientuojantis pagal prietaisus.

Tačiau ekipažas, kaip mano ekspertai, neįvertino lėktuvo Boeing 737 perėjimo iš nusileidimo į pakilimo režimą specifikos. Kaip aiškina „Komersant“, šis lėktuvas automatiniu režimu leidžiasi pakankamai sudėtinga konfigūracija: jo aukščio vairai nulenkti į pikiravimo režimą, o uodegos stabilizatoriai veikia priešinga kryptimi, užversdami lėktuvo nosį į viršų.

Jeigu lėktuvas į antrą ratą išvedamas automatiniu režimu, visų vairų padėtį sklandžiai pakeičia borto kompiuteris. Kai manevrą atlieka žmogus, jis instinktyviai pradeda traukti šturvalą į save, taip į kilimo padėtį perjungdamas ir vairą, ir stabilizatorius. Efektą sustiprina po mygtuko TOGA paspaudimo susiskleidžiantys užsparniai – tada lėktuvas į viršų ima kilti naikintuvo režimu.

„Flydubai“ pilotai, kaip manoma, dėl nuovargio ar patirties stokos, laiku neįvertino šių aplinkybių. Kai lėktuvo atakos kampas peržengė kritinę ribą ir jo greitis ėmė staigiai kristi, kabinoje kilo konfliktas. Lėktuvą rankiniu būdu valdantis pilotas tęsė pakilimą ir tuo pat metu mėgino didinti greitį, keldamas variklių apsukas. Jo porininkas manė, kad visų pirma derėtų nuleisti lėktuvo nosį. Šaukdamas „Stok. Kur? Stovėti! Stovėti!“ jis mėgino sustabdyti kilimą, stumdamas šturvalą nuo savęs.

Kaip rodo juodųjų dėžių įrašai, tuo metu į lėktuvo borto kompiuterį ėmė sklisti abiem šturvalais atliekamų prieštaringų manipuliacijų elektriniai impulsai. Ekipažas suderino savo veiksmus tik tada, kai abu pilotai pajuto neigiamas perkrovas – jausmą, kurį, pavyzdžiui, patiria krentančiame lifte esantis žmogus. Tačiau jau buvo vėlu – nevaldomas Boeing, kuriuo skrido 62 žmonės, 325 km per valandą greičiu ir 45 laipsnių kampu smigo į žemę. Likusias kelias iki susidūrimo su žeme sekundes abu pilotai tik šaukė iš nevilties ir siaubo.

Atpažinti iš pokalbių įrašo, kuris iš pilotų padarė lemtingą klaidą, o kuris mėgino ją ištaisyti, specialistai dar nesugebėjo. Paskutiniame dialoge pilotai nesikreipia vienas į kitą vardais ar pareigomis, o jų balsų tembrai ir intonacijos keistai panašios. Tyrėjams, kaip rašo „Komersant“, net susidarė įspūdis, kad kalba vienas ir tas pats žmogus. Specialistai mano, kad ekipažo narių identifikavimui šiame pokalbyje teks pasitelkti pilotus gerai pažinojusius jų kolegas ar artimuosius.

Specialistų nuomone, reiso FZ981 katastrofa savo įvykių eiga panaši į kitą avariją, kurią Kazanės oro uoste 2013 metų lapkritį patyrė „Aviakompanija Tatarstan“ lėktuvas Boeing 737-500. Pastarojo lėktuvo ekipažas blogomis oro sąlygomis taip pat nesugebėjo nutūpti pirmu bandymu. Kildamas į antrą ratą lėktuvas taip pat per aukštai užkėlė nosį, prarado greitį ir smigo į žemę, įgulai nesugebėjus suderinti savo veiksmų.

Siekdami įrodyti šią versiją, tyrėjai atliko eksperimentą, pasiūlydami vienuolikai civilinės aviacijos lakūnų, pilotuojančių Boeing 737, išmėginti tokią situaciją aviasimuliatoriumi. Su užduotimi tada susidorojo tik keturi pilotai. Visi be išimties eksperimento dalyviai patvirtino, kad manevras yra toks sudėtingas, jog jie patyrė didelį stresą.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...