captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES lyderiai prieš viršūnių susitikimą su Turkija stumia planą dėl migrantų

Europos lyderiai ėmėsi skubių žingsnių, siekdami trečiadienį užsitikrinti palaikymą susitarimui su Turkija dėl migrantų ir mėgindami užglaistyti gilius nesutarimus tarp valstybių narių svarbaus viršūnių susitikimo su Ankara išvakarėse.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį įspėjo, kad laukia sunkus darbas, siekiant baigti rengti susitarimą, Kiprui pagrasinus jį sužlugdyti dėl seniai besitęsiančių nesutarimų su Turkija.

D. Tuskas surengė derybas Nikosijoje, mėgindamas užsitikrinti Kipro pritarimą planui dėl pabėgėlių, kuris buvo giriamas kaip „proveržis“ Europos šalių pastangose suvaldyti pabėgėlių krizę.

Europos Sąjungos ir Turkijos lyderiai praėjusią savaitę sutarė dėl šio preliminaraus plano, kuriame numatyta, kad į Graikiją atvykstantys nauji migrantai bus grąžinami į Turkiją. Už kiekvieną į Turkiją grąžinamą pabėgėlį sirą ES turėtų priimti po vieną asmenį iš toje šalyje esančių pabėgėlių stovyklų.

Tiesa, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas trečiadienį pareiškė, kad prieglobsčio ieškotojai nebus masiškai grąžinami į Turkiją pagal susitarimą, kurį abi pusės tikisi pasirašyti per viršūnių susitikimą.

„Negali būti jokių visuotinių grąžinimų“, – F. Timmermansas sakė per spaudos konferenciją.

Naujausias planas dėl pabėgėlių sulaukė nemenko pasipriešinimo, o Prancūzija ir Čekija įspėjo Turkiją nemėginti „šantažuoti Europos“.

Kipras dėl plano pareiškė rimtų abejonių, visų pirma todėl, kad jo sena priešininkė Turkija viliasi, kad šis susitarimas paspartins šalies stojimo į ES procesą ir supaprastins vizų reikalavimus Turkijos piliečiams, vykstantiems į ES Šengeno zoną.

Aukščiausi Jungtinių Tautų pabėgėlių ir žmogaus teisių pareigūnai taip pat pareiškė rimtų abejonių, ar toks planas būtų teisėtas.

D. Tuskas pripažino, jog tai yra problema. Pasak jo, yra „nelengva užduotis“ paversti šiuos pasiūlymus teisiškai pagrįstais ir priimtinais visoms 28-ioms Bendrijos narėms.

„Aišku, jog dar reikia atlikti daug sunkaus darbo, – sakė ES prezidentas po skrydžio į Ankarą, pridūręs, kad yra „sąrašas problemų“, kurias reikia išspręsti prieš ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančias derybas.

Prieš šį viršūnių susitikimą Kipro prezidentas susitiks su Europos Komisijos, kuri yra aukščiausia ES vykdomosios valdžios institucija, pirmininku. Europos Komisija taip pat paskelbs pranešimą su plano dėl migrantų detalėmis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri yra viena uoliausių šio plano šalininkių, taip pat pristatys savo poziciją Bundestage.

„Šantažas“

Paryžius antradienį pabrėžė, kad Turkijai susitikime nebus leista diktuoti sąlygų.

Vyriausybės vadovas Manuelis Vallsas nurodė, jog Prancūzija pasakys Turkijai, kad nori „efektyvesnio bendradarbiavimo“ sprendžiant migrantų krizę, bet kartu įspės Ankarą nesiimti mėginimų „šantažuoti“ Europą.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas antradienį taip pat užsipuolė Turkiją, pareiškęs, kad Ankara siekia papildomai gauti milijardų eurų ES pagalbą.

„Nemandagūs žmonės, tokie, kaip aš, vadina tai šantažu“, – sakė jis žurnalistams.

Pernai daugiau nei 1,2 mln. žmonių atvyko į Europą ieškoti geresnio gyvenimo, o toks antplūdis sukėlė Senajame žemyne rimčiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

ES pasienio valstybėms sunkiai sekasi tvarkytis su tokiais migrantų srautais, o antradienį apie 1 500 migrantų buvo išsiųsti atgal į Graikiją po to, kai pateko į Makedoniją.

Pernai ES parengė schemą, pagal kurią tūkstančiai pabėgėlių turėtų būti paskirstyti po Bendrijos valstybes, tačiau iš numatytų 160 tūkst. žmonių iki šiol buvo perkelti vos keli šimtai.

Kipro atsisakymas pritarti planui dėl apsikeitimo migrantais faktiškai blokuotų iki šiol didžiausias diplomatines pastangas sumažinti į Bendriją plūstančių žmonių, dauguma kurių į ES patenka per Turkiją, srautą.

Kipro sala yra padalyta nuo 1974 metų, kai turkų kariai įsiveržė į šiaurinę jos dalį, reaguodami į Atėnų pakurstytą mėginimą įvykdyti perversmą.

Turkija nepripažįsta Kipro vyriausybės, o Nikosija nuo 2009 metų blokavo šešis svarbius skyrius Ankaros derybose dėl narystės ES, tokiu būdu faktiškai blokuodama visą procesą.

Kipras tvirtina, kad Turkija visų pirma turi patenkinti senus jo reikalavimus dėl pripažinimo ir atverti uostus, oro uostus bei kelius prekybos ryšiams.

Europiniai šaltiniai sakė, kad ES pareigūnai pripažįsta, jog suklydo neatsižvelgdami į Kipro būgštavimus, kuriuos nustelbė valstybių narių entuziazmas dėl susitarimo.

Praėjusią savaitę tarp Kipro prezidento Niko Anastasiadžio ir kelių įtakingų ES figūrų, įskaitant A. Merkel, vyko karšti ginčai, kurių metu jis buvo smarkiai spaudžiamas pritarti susitarimui, sakė šaltiniai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pabėgėlių krizė Europoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...