captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusų žurnalistas: manęs neįtikins, kad naktinis pasitarimas Kremliuje – atsitiktinis

Rusijos sprendimą išvesti kariuomenę iš Sirijos visų pirma nulėmė ekonominės problemos Rusijoje, ru.DELFI.lt tvirtina rusų žurnalistas, publicistas ir apžvalgininkas Konstantinas Egertas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Jo nuomone, Rusija neįvertino rizikos ir palieka „mūšio lauką“, faktiškai pripažinusi, kad jos ištekliai riboti. Tai, pasak jo, nėra katastrofa, bet tikrai stiprus smūgis Kremliaus prestižui.

Į klausimą, kodėl Rusijos vadovybė nusprendė išvesti savo karius iš Sirijos, K. Egertas pažymėjo, kad tam yra kelios priežastys.

„Pirmoji priežastis – ekonominė situacija. Rusijos finansinė-ekonominė padėtis negerėja, todėl ji priversta ieškoti sričių, kur gali sutaupyti, tad ir koncentruojasi į vidines problemas, situacijos stabilizavimą“, – vardija jis.

Tai, pasak K. Egerto, iliustruoja pastarųjų dienų įvykiai, susiję su Rusija.

„Visų pirma, Europos ir Amerikos investiciniai bankai, kurie faktiškai blokuoja Rusijos skolų vekselių paskirstymą. Antra, naktinis pasitarimas Kremliuje, skirtas ekonomikos problemoms. Manęs niekas neįtikins, kad po vidurnakčio žmonės susirinko aptarti Rusijos ledlaužių laivyno finansavimo arba oro uosto Rostove prie Dono statybos, kaip mums per visuomenės informavimo priemones pranešė šaltiniai Kremliuje“, – tvirtina pašnekovas.

Jo nuomone, akivaizdu, kad šiame pasitarime buvo kalbama apie kritinę Rusijos ekonomikos padėtį ir apie tai, kaip toliau elgtis su finansais ir valstybės biudžetu.

„Ir trečia, neseniai valstybinės korporacijos „Rostech“ vadovas Sergejus Čemezovas patvirtino, kad valstybės gynybos užsakymas bus sumažintas 10 proc. Kelerius pastaruosius metus, kai Rusijos karinis biudžetas iš pradžių augo, o po to stabilizavosi, nieko panašaus nebuvo“, – pridūrė jis.

Antroji priežastis – neįvertinta situacijos rizika ir mėginimas išvengti eskalavimo. K. Egerto teigimu, kai Rusija pradėjo operaciją Sirijoje, ji sau iškėlė tris pagrindinius tikslus:

„Visų pirma, ji norėjo užkirsti kelią režimo kaitai. Kremliaus manymu, režimą norėjo pakeisti JAV ir ji tai Sirijoje vykdė savo sąjungininkų rankomis. Be to, po 2017 metų sausio mėnesio įtraukti į naujos administracijos darbotvarkę Rusijos–Amerikos santykių klausimą. Ir galiausiai pademonstruoti šalies visuomenei, kad Rusija kaip ir anksčiau yra stipri ir be jos neįmanoma išspręsti nė vienos pasaulinio masto problemos.“

Tačiau akivaizdu, pažymi K. Egertas, kad Rusija iki galo neįvertino šio ekspromto rizikos. Kai prasidėjo Rusijos–Turkijos konfliktas ir tapo akivaizdu, kad radikaliai iš esmės pakeisti politinės situacijos Sirijoje nepavyks, jei nebus padidintas Rusijos karinis dalyvavimas, visa tai Kremlių privertė blaiviau analizuoti padėtį.

„Aš manau, kad tai bandymas išvengti galimo nekontroliuojamo eskalavimo, kurį galėjo išprovokuoti net ir atsitiktinis susidūrimas tarp rusų kontingento ir Turkijos ginkluotųjų pajėgų“, – sakė jis.

K. Egerto manymu, dar viena svarbi priežastis, kodėl Rusijos vadovybė nusprendė išvesti savo karius iš Sirijos, yra noras nukreipti dėmesį nuo Rusijos–Ukrainos konflikto.

„Šiandien aiškėja, kad Rusijos veiksmai Sirijoje iš esmės nepakeitė JAV ir ES pozicijos Ukrainos atžvilgiu. Tai verčia Kremlių koncentruotis į tai, kas jam daug svarbiau. O Ukraina jam daug svarbesnė už Siriją, – mano ekspertas. – Ir paskutinis dalykas, – tęsia jis. – Išvedant kariuomenę ugnies nutraukimo ir kalbų apie sureguliavimą kontekste atsiranda galimybė šį pasitraukimą Rusijos visuomenei pateikti kaip pergalę. Ar tokia galimybė pasitaikys ateityje, mes nežinome. Užtat šiandien tai galima padaryti be didelės rizikos prarasti taškus Rusijos visuomenės akyse. Rinkimų į Dūmą metais Kremlius negali sau leisti rizikuoti, pavyzdžiui, išprovokuoti stambius teroristinius išpuolius prieš Rusiją arba staigias rusų karių Sirijoje žūtis“, – reziumuoja K. Egertas.

Kokios Rusijos pozicijos po tokio žingsnio?

Pašnekovas pažymėjo, kad nuo pat pirmųjų sovietinių ginklų tiekimų Nassero režimui Egipte, Sovietų Sąjungai, o po to ir Rusijai Artimieji Rytai buvo palyginti saugus geopolitinio žaidimo su JAV laukas.

„Ko gero mes pirmą kartą matome, kad Maskva tokiu būdu palieka šį mūšio lauką, faktiškai pripažinusi, kad jos ištekliai riboti. Kažkuria prasme galima sakyti, kad baigėsi visa sovietinės ir posovietinės politikos Artimuosiuose Rytuose epocha“, – įsitikinęs jis.

„Šis regionas myli ir gerbia tik jėgą, – mano K. Egertas. – Rusijos pasitraukimas iš Sirijos tuo metu, kai visiškai neaišku, nei kuo baigsis ugnies nutraukimas, nei koks likimas laukia Basharo al Assado (kuriam, atrodo, Kremliaus sprendimas buvo labai netikėtas), negali būti vertinamas kitaip, nei tai, kad Rusija pripažįsta savo silpnumą ir atsisako daryti ankstesnę įtaką situacijai.“

Jam akivaizdu, kad dabar Artimųjų Rytų sostinės padarys išvadą, kad Rusija nėra taip įsitraukusi į Artimųjų Rytų krizę, ir jos taip nedomina jos baigtis, kaip buvo manoma iš pradžių.

„Aš sakyčiau, kad tai Kremliaus pralaimėjimas arba pripažinimas, kad jam neužtenka jėgų. Tai ne katastrofa, bet ko gero stipriausias smūgis Kremliaus prestižui nuo Maidano laikų, o gal net ir stipresnis“, – mano ru.DELFI.lt pašnekovas.

Į klausimą, kaip įvykiai gali rutuliotis toliau, turint omenyje, kad Sirijoje vis dar lieka Rusijos karių, K. Egertas atsakė: „Mes kol kas nežinome, kaip vyks šis kariuomenės išvedimas. Mes nežinome, ar tai karinė gudrybė, kuri pridengs rusų pajėgų rotaciją, ar tai tikrai dalyvavimo mažinimas. Tai mes sužinosime labai greit. Man atrodo, kad tokie pareiškimai nedaromi tam, kad po to pasakytų: atleiskite, mes čia pajuokavome.“

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Karinis konfliktas Sirijoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...