captcha

Jūsų klausimas priimtas

Turkija: šalies narystė ES padėtų sprendžiant pabėgėlių problemą

Turkija įsitikinusi, kad tam, jog galėtų efektyviai prisidėti prie Sirijos pabėgėlių problemos sprendimo, šaliai turi būti leidžiama prisijungti prie Europos Sąjungos, praneša independent.co.uk.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Pasak Turkijos ambasadoriaus pavaduotojo Britanijoje Cemo Isiko, nors ir stumiama nuo ES, Turkija daug prisidėjo sprendžiant tarptautinę migracijos problemą.

„Turkijos prisijungimas prie ES yra strateginis šalies tikslas, kurio link einama jau dešimtmetį, – sako C. Isikas. – ES nenorėjo priimti Turkijos į Bendriją siekdama išvengti problemų dėl Irako ir Sirijos, besiribojančių su Turkija. Dabartinė situacija rodo, kad ES strategija buvo trumparegiška.“

Nuo 1999 m. Turkija yra oficiali kandidatė į ES nares, o nuo 2005 m. prasidėjo derybos dėl šalies priėmimo į Bendriją.

C. Isikas tikina, kad Turkija nedaro spaudimo ES dėl narystės Bendrijoje, bet prisipažino esąs nusivylęs, nes Europa prisiminė Turkiją tik po praeitą vasarą prasidėjusios migrantų krizės.

Milijonai pabėgėlių ir migrantų keliauja per Turkiją, kuri humanitariniais sumetimais atvėrė pietinę sieną su Sirija.Negana to, kad Turkija leidžia pabėgėliams kirsti savo teritoriją pakeliui į Europą, šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas praėjusį mėnesį pagrasino panaudosiąs autobusus, kad kuo daugiau pabėgėlių pasiektų ES. Tuo tarpu ES pažadas suteikti humanitarinę pagalbą trims milijonams pabėgėlių Turkijoje dar nėra įgyvendintas.

Naujas spaudos laisvės suvaržymo Turkijoje skandalas sukėlė protestus Europoje, kurie, tikimasi, dar labiau nutolins šalies jungimąsi prie ES. Savaitgalį ES komisaras regioninei plėtrai Johannesas Hahnas sakė, kad autoritarinė Turkijos politika kelia pavojų valstybės narystei ES. Jam pritarė ir Europos Parlamento prezidentas Martinas Schulzas įspėdamas, kad Turkijos vyriausybė, perėmusi opozicijos laikraščio „Zaman“ kontrolę, sukėlė dar vieną cenzūros bangą regione.

Ambasadoriaus pavaduotojas C. Isikas gina Turkijos vyriausybės veiksmus sakydamas, kad reikia atskirti tuos asmenis, kurie užsiima žurnalistika, nuo tų, kurie šnipinėja.

Kitos ilgų derybų priežastys

Turkija atitolina savo narystę ES nepripažindama Kipro (ES narės) suvenerumo, taip pat dėl blogų santykių su Graikija bei nuolatinės Vokietijos politikos kritikos.

Turkijos priėmimą į ES komplikuoja ir tai, kad šalies konstitucijoje svarbų vaidmenį tebevaidina ginkluotosios pajėgos, bei tai, kad didžioji dalis šalies geografiškai yra Azijoje.

Tuo tarpu Didžioji Britaniją palaiko Turkijos narystę ES. 2010 m. Davidas Cameronas išreiškė pasipiktinimą ilgu derybų procesu.

„ES be Turkijos yra silpnesnė, skurdesnė ir nesaugi“, – teigė D. Cameronas.

Buvusi leiboristų vyriausybė taip pat išreiškė palaikymą Turkijos priėmimui į ES.

Turkijoje gyvena apie 75 mln. žmonių, šiuo aspektu ji yra beveik lygi Vokietijai, bet didesnė negu D. Britanija ir Prancūzija. Priėmus Turkiją į ES, ji būtų antra didžiausia ES narė ir, tikėtina, pakoreguotų galios balansą Europoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...