captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES siunčia žinią pabėgėliams: atvirų durų politika baigta

Europos Sąjungos (ES) lyderiai siunčia politinę žinią pabėgėliams – atvirų durų politika baigta ir Balkanų kelias ekonominiams migrantams uždarytas. Tačiau sprendimai, kaip realiai tai įgyvendinti, stringa – ES sunku rasti bendrą kalbą ir su Turkija, kad ši neleistų pabėgėliams plaukti į Graikiją. Į Briuselį atvykęs Turkijos premjeras nori daugiau pinigų, bevizio režimo ir narystės ES garantijų.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Tiesa, ES lyderių siunčiama žinia, kad ekonominiai migrantai nelaukiami, atrodo, yra gerokai pavėluota.

„Vėluojame. Pabėgėliai juda greičiau, nei mes priimame sprendimus. Tai nėra geras požymis, nes mes kartojame tas pačias klaidas nuo vienos Tarybos (Europos Vadovų Tarybos susirinkimo – LRT.lt) iki kitos Tarybos. (...)nelegaliems ekonominiams migrantams, kurie ieško tik geresnio gyvenimo, kol kas Europa užsidaro“, – Briuselyje teigė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kad Europai sunku uždaryti sienas be Turkijos pagalbos, puikiai supranta ir šios šalies premjeras Ahmetas Davutoglu. Jis Briuselyje pateikė naujus reikalavimus bendrijos lyderiams, mainais už pabėgėlių srauto pažabojimą.

„Turkija pasirengusi bendradarbiauti su Europos Sąjunga. Turkija taip pat pasirengusi narystei Europos Sąjungoje. Tikiuosi, kad šiandienos susitikimas nebus tik apie migraciją, bet ir apie Turkijos stojimą į ES“, – teigė A. Davotuglu.

Turkijos premjeras reikalauja dar trijų milijardų eurų, šalia jau pažadėtos tokios pat sumos. Ankara žada priimti atgal visus ekonominius migrantus, tačiau reikalauja, kad ES daugiau perkeltų sirų pabėgėlių tiesiai iš Turkijos. Taip pat šalies premjeras nori bevizio režimo su Europos Sąjunga jau birželį, kai iki šiol kalbėta apie metų pabaigą, jei Turkija atitiks visus reikalavimus.

„Aišku, kai kurie jos prašymai yra suprantami, kai kurie – gal pernelyg ankstyvi, pavyzdžiui, bevizis režimas. Turkija dar nėra atlikusi vos ne pusės namų darbų. Taigi, kalbėsimės, o spaudimo ir šantažo abi pusės neturėtų naudoti – turime sutarti“, – sakė D. Grybauskaitė.

Tad vietoj kelių valandų planuoto susitikimo su Turkija, atrodo, kad derybos užtruks iki vėlyvo vakaro. O Europos Sąjungos lyderių dar laukia ir diskusijos, kaip grąžinti solidarumo dvasią tarp pačių ES narių.

„Europos Sąjunga neturi pasitikėti tik Turkija, ji taip pat turi remtis savimi. Mes turime sugebėti patys apsaugoti savo išorės sienas“, – buvo kategoriškas Austrijos kancleris Werneris Faymannas.

Austrijai pradėjus riboti į šalį patenkančių migrantų skaičių, tūkstantinės jų minios įstrigo prie Graikijos ir Makedonijos sienų. Tačiau Viena dėl to kaltina su sienų apsauga nesusitvarkančią Graikiją, Atėnai apeliuoja į solidarumą ir siekia, kad bendrijos šalys įsipareigotų greičiau dalytis pabėgėliais iš Graikijos.

„Deja, tarp dviejų viršūnių susitikimų buvo sprendimų, kuriuos ne visi įgyvendino. Tai yra mūsų bendrų namų – Europos – problema. Jei susitarimai neįgyvendinami, vadinasi, susitarimų nėra“, – teigė Graikijos ministras pirmininkas Alexis Cipras.

O kol Briuselyje bendrijos lyderiai tariasi, pirmadienio rytą į Graikiją atvyko dar daugiau nei du tūkstančiai pabėgėlių. Turkai praneša, prie savo krantų sulaikę šimtą žmonių, planavusių plaukti į Lesbo salą.

Nesutaria dėl migrantų kelio per Balkanų šalis „uždarymo“

Į dvi stovyklas susiskirstę ES lyderiai ginčijosi dėl ketinimų uždaryti vadinamąjį migrantų kelią per Balkanus ragindami Ankarą sutikti su masiniu ekonominių migrantų deportavimu.

Paskutinę minutę Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pareiškė, kad siūlymas uždaryti migrantų kelią turi būti išbrauktas iš Briuselio viršūnių susitikimo baigiamojo pareiškimo teksto, sakė šaltiniai naujienų agentūrai AFP.

Tai dar labiau paryškina nesutarimus 28 valstybių Bendrijoje, kuri siekia sutvirtinti savo pozicijas, Senąjį žemyną užgriuvus didžiausiai pabėgėlių krizei po Antrojo pasaulinio karo.

„Kalbant apie tai, kaip mes galime sumažinti pabėgėlių skaičių ne tik kai kuriose šalyse, bet visose, taip pat ir Graikijoje, negalima kalbėti apie tai, kad reikia ką nors uždaryti. Mes turime rasti tvarų sprendimą su Turkija“, – A. Merkel sakė žurnalistams, atvykusi į Briuselį.

ES pagrindinė geresnio gyvenimo ieškančių migrantų našta tenka Graikijai ir Turkijai – į kurias atvyksta daugiausia migrantų, toliau per Balkanų šalis keliaujančių į turtingesnę Vokietiją ir Skandinavijos šalis.

Kelias dabar uždarytas

A. Merkel, kuri savo šalyje kritikuojama dėl paskelbtos atvirų durų pabėgėliams politikos, ir J. C. Junckeris nepritarė pareiškimo projektui, kurį sekmadienį patvirtino ES ambasadoriai ir kuriame sakoma, kad „nereguliarus migrantų srautas vakarų Balkanų keliu baigiasi. Kelias yra uždaromas“.

Šis projektas privertė susirūpinti, kad apsukrūs žmonių kontrabandininkai gali bandyti apeiti ES sudarytas kliūtis ir savo darbui pasirinkti kitus kelius, kurie, pasak ekspertų, galėtų eiti per Bulgariją arba Albaniją.

Migrantų srauto sumažinimas Briuseliui yra dalis plano, pagal kurį iki metų pabaigos siekiama visiškai atkurti Europos branginamą laisvo judėjimo Šengeno zoną po to, kai jai priklausančios valstybės sugrąžino sienų kontrolę.

Turkija, kurioje šiuo metu yra prisiglaudę 2,7 pabėgėlių iš Sirijos ir kuri praėjusį lapkritį su ES pasirašė susitarimą dėl migrantų srauto sumažinimo, taip pat iš Briuselio reikalauja geresnio bendradarbiavimo.

A. Davutoglu minėjo ketinąs su ES kolegomis aptarti pastangas per kelias savaites pradėti statyti mokyklas ir ligonines pabėgėliams, gavus tris milijardus eurų iš Bendrijos, kaip buvo sutarta lapkritį.

Didelio masto deportavimai

ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas savo kvietime į viršūnių susitikimą rašė, kad sėkmė labiausiai priklausys nuo Turkijos pritarimo „didelio masto“ ekonominių migrantų, neatitinkančių pabėgėlio kategorijos, deportavimui iš Graikijos.

Sirai, kurių yra daugiausia tarp 1,13 milijono atvykusiųjų į Europą per 14 mėnesių, laikomi tikrais pabėgėliais, kuriuos būtina priimti pagal tarptautinę teisę.

Nors ir esama pažangos įgyvendinant lapkričio sutartį su Turkija, anot ES, vis dar per daug žmonių vyksta iš Turkijos į Graikiją – vasarį per dieną jų atvykdavo beveik po 2 tūkst.

Viena iš viršūnių susitikimo šeimininkių Olandija pareiškė, kad Bendrija turi spausti Turkiją ne tik mažinti kitų nei sirai migrantų srautą, bet ir pačių karo nuskriaustų sirų.

„Labai svarbu Turkijai, pirmiausia, sugrąžinti atgal ne sirus, bet to nepakanka“, – sakė Olandijos ministras pirmininkas Markas Rutte, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.

„Galiausia, norėtume nulinio ir Sirijos pabėgėlių srauto“, – pridūrė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...